MEKSIKIETIŠKAS KUKURŪZŲ PUDINGAS

Dėmesio dėmesio! Jūs netrukus sužinosite vieną puikesnių ir smagesnių receptų. Šio pudingo gamyba yra visiškai paprasta, pats kepinukas yra purus, drėgnas, turtingo skonio, kiek neįprastas, bet tikrai fantastiškai malonus. Visiškai nepamainomas su meksikietišku troškiniu, bet girdėjau grąsinimų jį valgyti netgi patį vieną... Taigi, nebeaušinsiu burnos, o suteiksiu galimybę pabandyti ir įsitikinti. Pudingo receptą, kiek pakoregavusi, naudojau iš čia.

Jums prireiks:

1 kukurūzo burbuolės grūdelių (aš nupjausčiau jas peiliu)

1/2 puodelio alyvuogių aliejaus

2 kiaušinių

1 mažo indelio jogurto

2 šaukštų majonezo

3/4 puodelio miltų

1 šaukštelio kepimo miltelių

1/4 šaukštelio sodos

1/2 šauštelio druskos

Į smulkintuvą sudedame kukurūzus, aliejų, kiaušinius, jogurtą, majonezą ir susmulkiname iki vientisos tyrės.

Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.

Į kukurūzų tyrę atsargiai įmaišome miltų mišinį, maišome kuo trumpiau, tik kad daugmaž įsisuktų miltai.

Gautą tešlą pilame į riebalais pateptą ir pabarstytą džiuvėsėliais indą, kepame įkaitintoje iki 170 laispnių orkaitėje maždaug 30 minučių.

Viskas, skanaus :)

AŠTRUS MEKSIKIETIŠKAS TROŠKINYS

Brangučiai, buvau sau pažadėjusi, kad daugiau meksikietiško maisto receptų nedalinsiu. Nes jų šiame bloge yra daugiau negu reikia šauniausiam sombrerų temos vakarėliui. Bet... pažiūrėjus Jamie's American Road Trip'o seriją apie LA meksikonus vėl sukilo nostalgija šiai smagiai virtuvei. Neturėjau po ranka jokio tradicinio meksikietško ingrediento, tad teko pasitelkti daaaug fantazijos ir laaabai improvizuoti. Vakarienė pavyko, manau, visu 100 procentų, meksikietiškas kirminukas vėl ramiai snaudžia.

Šiandien dalinuosi troškinuko receptu, o ryt atskleisiu dieviško kukurūzų pudingo (kuris nuotraukoje atlieka antraplanį vaidmenį, bet realiame gyvenime be jo šis troškinys praranda didžiąją dalį žavesio) gaminimo subtilybes.

3 porcijoms troškinio prireiks:

2 vištienos krūtinėlių, išvirtų ir supjaustytų gabaliukais

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

4 pomidorų, smulkiai supjaustytų

3 skiltelių česnako, susmulkintų

1 vidutinio svogūno, susmulkinto

po 1 šaukštelį čili miltelių, malto kumino, druskos

1/2 šaukšto nesaldintų kakavos miltelių

2 džiovintų čili pipirų

1/2 šaukštelio Tabasco padažo

1/4 šaukšto acto

1/2 šaukštelio cukraus

1/4 šaukštelio sviesto

1 puodelio vištienos sultinio

1/2 šaukšto krakmolo

Keptuvėje įkaitiname aliejų iki vidutinio karštumo, dedame svogūną ir česnaką.

Kepiname 3 minutes, įberiame čili miltelius, maltą kuminą, kakavą, maišydami kepiname dar 2 minutes.

Sudedame pomidorus, druską, kepiname 10 minučių, kol pomidorai suminkštėja ir išskiria sultis.

Sudedame vištieną, pakepiname 5 minutes.

Pilame sultinį, Tabasco, actą, cukrų, sumetame čili pipirus.

Pamaišydami kaitiname 15-20 minučių, įdedame sviestą.

Atskirame dubenėlyje sumaišome krakmolą su 2 šaukštais vandens, supilame į troškinį ir maišydami šildome dar porą minučių.

Viskas, skanaus, valgome su kukurūzų pudingu:)

TIRŠTUTĖ DUONOS IR POMIDORŲ SRIUBA

Myliu saulėtą rugsėjį. Pasaulis aplink tarsi užverda: medžiai po truputį ima puoštis spalvotais lapais, į miesto gatves pabyra pailsėję ir besišypsantys žmogėnai, autobusai užsikemša mokinukų ir studenčiokų klegesiu. Gyvenimas prasideda ne pavasarį, o rudenį. Tiesa, rugsėjo saulė šykšti šilumos, todėl pradedu dairytis "šildančių" receptų. Vienas jų - ši pomidorų ir duonos sriuba, kuri, be to, yra puikus būdas gardžiai suvartoti užsilikusią padžiūvusią duoną ir gausų pomidorų derlių. Pagardiname baziliku ir iš neįtikėtinai elementarių produktų turime praktiškai stebuklą. Puikiai sušildo vėsų rudenio vakarą. Pabandykit, nesigailėsit. Recepto idėja, aišku, iš itališkojo gingerandtomato.

Jums prireiks:

pusės kepaliuko padžiūvusios itališkos duonos

6 sunokusių pomidorų

3 skiltelių česnako

1/2 šaukštelio cukraus

1 šaukštelio druskos

1 saulėje džiovinto pomidoro

1 nedidelio čili pipiriuko, susmulkinto

1/4 puodelio tyro alyvuogių aliejaus

vandens

keleto lapelių baziliko

Duoną supjaustome riekelėmis, paskrudiname ir iš abiejų pusių įtriname česnako skiltele.

Riekelėmis išdėliojame puodo, kuriame virsime sriubą, dugną.

Pomidorus pamerkiame vienai minutei į verdantį vandenį, tada pakišame po ledinio vandens srove ir lengvai nulupame odelę.

Į smulkintuvą dedame pomidorus, porą skiltelių česnako, cukrų, viską sutriname iki tyrelės.

Gautą masę pilame į puodą ant duonos riekelių, užpilame aliejų, pusę stiklinės vandens, įdedame džiovintą pomidorą ir druską.

Verdame ant žemos ugnies apie valandą, kol duona visiškai ištęžta.

Būtina gan dažnai pamaišyti, nes labai kimba prie dugno, galima beverdant įpilti ir šiek tiek vandens, jei per daug sutirštėja.

Išvirusią gausiai papuošiame baziliko lapeliais ir pasigardžiuodami srebiame.

Viskas, skanaus!

PRIESKONINIŲ ŽOLELIŲ RUOŠINIAI

Šiandien su didžiuliu pasimėgavimu prisiskyniau šviežio baziliko lapelių, pasiėmiau neseniai prirautų česnakų, prisiskyniau sunokusių pomidorų. Vakarieniausime pastą su elementariu, tačiau oi-kokiu-gardžiu šviežių pomidorų padažu. Ir ne tik šįvakar, bet ir po poros mėnesių. Kaip? Paprasčiau net nebūna - sutriname česnaką, bazilikus ir pomidorus trintuvėje ir užšaldome (nuotraukoje raudoni kubeliai). Žiemai pasirūpinau ne tik šio padažo, bet gi dar susitryniau česnaką su čiobreliais, su raudonėliu, su krapais. Vidury žiemos su malonumu įmesiu mažą kubelį į sriubą ar padažą. Tikiuosi visai kito skonio, negu konservuotų ar džiovintų žolių.

KINIJA/ DIM SUMAI

Prašau susipažinti su naujuoju mūsų namų gyventoju - kinišku bambukiniu stymeriu (garų puodu). Mažulis atkeliavo kartu su manimi iš tolimosios Kinijos. Labai seniai apie jį svajojau ir štai pagaliau mes kartu:) Net negaliu paaiškinti savo užsispyrimo turėti būtent senovinę šio stebuklo versiją ir atkaklumo jo beieškant. Nors Pekino ir Šanchajaus gatvės pilnos garuojančių bambukinių stymerių, kuriuose gaminami įvairiausi skanėstai, patikėkit, būtent bambukinę versiją rasti nebuvo lengva. Supermarketų lentynos nukrautos moderniais garpuodžiais, tad paieškos persikelia į mažulytes krautuvėles ir sausakimšus turgelius. Rankose turiu lapelį su kiniškais rašmenimis parašytais žodžiais "bambukinis stymeris", kurį kaišioju kiekvienam pardavėjui po nosimi. Tie keistai šypteli ir purto galvą. Kyla įtarimas, kad hostelio registratorė ką šmaikštaus galėjo prirašyti. Vistik paieškos baigiasi sėkmingai išskirtinai vietiniams skirtame univermage, kur po smagių derybų mainais į 50 juanių (apie 17 litų) laikau rankose tikrų tikriausią bambukinį stymeriuką:))) Panaudodama kulinariniuose kursuose Yangshuo gautas žinias gaminu dim sumus - garintus koldūniukus su faršo įdaru. Anot Wikipedijos, dim sum pažodžiui reiškia "dalelė širdies". Tai lengvi užkandžiai, patiekiami garintuvuose ar mažose lėkštelėse prie kiniškos arbatos. Ach gi ir dar malonus siurprizas - Ozo Prisma parduoda wontonų tešlos lapelius, todėl gardūs kiniški pietūs ant stalo gali atsirasti akimirksniu. Beje, manau, kad įprastas garų puodas šiam patiekalui irgi tiktų. Taigi, receptas.

Jums prireiks:

5 lapelių wonton tešlos

100 gramų riebesnio kiaulienos faršo (kad įdaras būtų sultingesnis)

1 kiaušinio

30 gramų kiniškų juodųjų grybų, išmirkytų

20 gramų morkos

1 skiltelės česnako

4 svogūnų laiškų

1/4 šaukštelio baltųjų pipirų

1 šaukštelio druskos

1 šaukštelio austrių padažo

1 šaukšto krakmolo + 2 šaukštų vandens

Į virtuvinį kombainą dedame visus ingredientus, išskyrus tešlą ir krakmolą su vandeniu, ir labai smulkiai susmulkiname iki tirštos vientisos pastos.

Krakmolą išmaišome su vandeniu ir pilame į pastą. Dar kartą gerai išsukame.

Gautą įdarą išdalijame į 5 lygias dalis.

Į kiekvieną wontono lapelį dedame įdarą ir kruopščiai užspaudžiame padrėkintus kraštus.

Suformuotus koldūniukus dedame į aliejumi pateptą ar kepimo popieriumi arba kopūsto lapu užtiestą stymerį. Uždengiame dangčiu.

Paprastame puode užverdame daug vandens, dedame ant puodo stymerį ir gariname 10-15 minučių.

Viskas, skanaus!

Pss, labai gardu su acto ir sojos arba saldžiųjų čili padažu.

MAŽASIS INOCENTAS

Žiūriu kaip ežeriuke po langais turškiasi vaikai. Norėtųsi ir man atsigaivinti, tik va labai abejotinas to ežeriuko švarumas. Tenka regzti kitą planą kovai su kaitra. Prisimenu, kaip praėjusią vasarą it vaikas džiūgavau atradusi arbūzų gėrimą, o štai šiemet subrendo jo patobulintas variantas: tiesiog ledą keičiame šaldytu vaisiumi ir gauname šimtąprocentinę gaivią vaisinę palaimą. Šįkart smulkintuve atsidūrė pusė šviežio arbūzo ir riekutė iš anksčiau užšaldyto arbūzo - puikumėlis! Kai išmedžiosiu saldų mangą, reiks užšaldyti ir išfantazuot kokį kokteilį su obuoliais ir bananais. Įkvėpimo vaisių grupavimui ieškosiu mylimiausiame innocent.

KIAUŠINIENĖ SU ŠPINATAIS

Tie lepūs savaitgalio rytai... žadintuvo spigesio neardoma ramybė... palaimingi tingėjimo šiurpuliukai... visa tai vainikuojantys pusryčiai saulės spindulių maudomoje lovoje... Šiandien pusryčiams - įsuktas į lavašą omletukas su špinatais ir pamezano sūriu. Nieko įmantraus, tiesiog sotūs, paprasti ir gardūs savaitgalio pusryčiai. Po kurių galima dar posmelį nusnūsti ...

2 porcijoms jums prireiks:

2 šaukštų sviesto

1 stiklinės nuplautų ir nusausintų špinatų lapų

4 kiaušinių

2 skiltelių susmikinto česnako

0,5 stiklinės parmezano ar kito kieto sūrio

druskos pagal skonį

Keptuvėje įkaitiname 1 šaukštą sviesto, dedame špinatus ir vartydami pakepiname 4 minutes. Padedame į šoną.

Dubenėlyje išplakame kiaušinius su druska.

Ant silpnos ugnies keptuvėje išlydome 1 šaukštą sviesto, jame 1 minutę pakepiname česnaką, pilame kiaušinius.

Nemaišydami kepame 3-4 minutes. Tada su mentele atsargiai stumdami "plėšome" kiaušinienę.

Įmaišome špinatus, tada - sūrį.

Kepame iki mėgstamos konsistencijos - kuo ilgiau kepsite, tuo kietesnė ji bus.

Viskas, skanaus!

p.s. labai skanu su paskrudinta svogūnine bandele ar lavašu.

DARŽOVĖS ŽIEMAI

Tauta sako: "ruošk roges vasarą" ir nemeluoja. Živilės šviežių vasarinių daržovių komentaras paskatino prisiminti primirštą skyrelį atsargos. Morkyčių ir žirniukų derlius trumpalaikis, o rudens/žiemos sezonas prasidėjęs nenoriai baigiasi, tad turime būti gudrūs. Sugaiškime kelias minutes dabar ir speiguotą žiemos vakarą galėsime sriubytę pagardinti vasaros skonių puokšte iš savo daržo.

Jums prireiks:

250 gr. poro, supjaustyto

750 gr. žirnelių, išlukštentų

500 gr. morkyčių, supjaustytų

100 ml. vandens

žiupsnelio druskos

šaldymo maišelio

Vandenį užviriname puode, pasūdome ir suberiame žirnelius ir morkas.

Verdame 20 minučių.

Nupilame vandenį, atvėsiname, įmaišome porus ir supilame į šaldymo maišelį.

Saugiai padedame į šaldiklį.

Prieš vartodami atšildome puode ant lėtos ugnies.

Beje, į šį mišinį galima įmašyti bulvių, svogūnų, žiedinių kopūstų, netgi mėsos. Laisvė fantazijai.

RUKOLOS SALOTOS SU LAŠIŠA

Nagi, visi kartu: google korporacija yra nerealu! Štai po Sicilijos visiškai beprotiškai susisvaigau itališku maistu. Štai pasivaikščiojau virtualiais kulinariniais koridoriais. Štai aptikau puikiausią itališko maisto blogą gingerandtomato.com. Hmm, viskas itališkai, o vat kaip tik itališkai aš nesuprantu. Štai susivedžiau į translate.google.com jųjų url adresą ir per kelias sekundes prieš mano akis atsivertė autentiški itališki receptai man suprantama kalba. Štai kur puikumėlis. O dar didesnė palaima apėmė paragavus pagal jų receptą pagamintų salotų. Labai rekomenduoju pabandyti, aš tikrai kartosiu:)

2 porcijoms prireiks:

1 saujos nuplautų rukoloų (gražgarstės)

100 g rūkytos lašišos (o jai dabar akcija Maximoj)

1/2 raudonojo greipfruto

1 sunokusio avokado

2 šaukštų šviežių citrinos sulčių

3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus

žiupsnelio druskos

Lašišą supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais.

Greipfruto kiekvieną skiltelę nulupame.

Avokadą supjaustome skiltelėmis.

Indelyje suplakame citrinos sultis, alejų ir druską.

Dviejose lėkštėse išdėliojame po lygiai rukolą, ant jos dedame lašišą, greipfrutą, avokadą.

Pašlakstome citrinų padažu.

Labai skanaus!

Ps, labai gardu su paskrudinta duona.

PAGALIAU - SUSHI

Kodėl pagaliau, kai jau visi visi aplink juos daro? Nes, prisipažinsiu, ilgą laiką man sushi atrodė neįveikiamai sudėtingas kulinarinis iššūkis. Kokius metus dvejus kaupiau ryžtą, net gi pseudo sushius atradau. Sukaupiau. Tada ėmiausi ieškoti gear'so. Užtruko dar savaitę. Po to dar porą dienų studijavau platųjį internetą, kur labiausiai užkabino šis receptas. Dar susidūriau su dilema, kaip gi paruošti pačius ryžius. Nes visi šaltiniai, kaip susitarę tvirtino - tai svarbiausia. Nesiginčysiu. Bet vat naudojau pačius pigiausius Skanėjos kibius ryžius ir skonis buvo nuostabiausias. Manau, paslaptis yra ryžių puodas, be kurio dabar jau neįsivaizduoju savo gyvenimo. Jame ryžiai nepridega, puikiai išverda 10 iš 10 kartų, o skonis nė iš tolo nepanašus į tai, ką valgiau iki tol. Ryžių puodą parsitempiau net iš Bankoko, bet mačiau ir Vilniuje jų pirkti, berods Basanavičiaus gatvėje esančioje parduotuvėje "Prieskoniai profesionalams" ir gal dar Kavarijų gatvėje, priešais turgų esančioje krautuvėlėje pas kinę. Negaliu net apsakyt koks būtinas tai rakandas, ir ne tik sushiams bet ir bet kokiems ryžiams virti. Grįžtam prie ryžių. Šįkart jų nemirkiau, bet kitąsyk bandysiu užmerkti 30 minučių. Žiūrėsim, kaip bus. O visa kita darysiu identiškai, nes tikrai tobulai išėjo. Aišku, įdarus kaitaliosiu. Taigi, receptas.

6 sushi prireiks:

1 puodelio ryžių

daug šalto vandens (ryžių plovimui)

1, 25 puodelio virinto vandens

0,25 puodelio ryžių acto

1 šaukštelio druskos

2 šaukštų cukraus

1 nori lapelio

krabų lazdelės, perpjautos pusiau išilgai

ketvirtadalio avokado, supjaustyto juostelėmis

1 kiaušinio

0,5 šaukštelio aliejaus

bambukinio kilimėlio (sushi suvynioti)

wasabi krienų ir sojos padažo

Keptuvėje iki vidutinio karštumo įkaitiname aliejų ir pilame išplaktą kiaušinį.

Trejetą minučių neliečiame, tada atsargiai apverčiame susidariusį blyną ir dar pakepame por minučių kol iškepa.

Supjaustome siauromis juostelėmis ir atidedame.

Ryžius labai kruopščiai skalaujame, kol nupilamas vanduo būna skaidrus.

Supilame į kiaurasamtį ir paliekame 30 minučių džiūti.

Pilame ryžius į ryžių puodą, užpilame virintu vandeniu ir verdame.

Tuo tarpu pilame actą, druską ir cukrų pilame į nedidelį puoduką ir šildome ant vidutinės ugnies kol ištirpsta cukrus ir druska (aš dar įbėriau truputį jūros kopūstų, bet nežinau, ar jie ką davė), tada visiškai atvėsiname.

Kai ryžiai išverda, išjungiame puodą ir paliekame ryžius uždengtus 15 minučių.

Išpilame ryžius į ne metalinį dubenį, ir tolygiai užlaistome acto viralo.

Vėduodami šaukštu išmaišome ryžius. Jie turi būti blizgūs ir lipnūs.

Ant bambukinio kilimėlio dedame nori blizgia puse į apačią.

Ant nori tolygiai paskirstome ryžius, apačioje palikdami maždaug 1 cm užklijavimui, kurį truputį pašlapiname (kaip voką užklijavimui).

Ryžių viduryje išilgai dedame kiaušinio juosteles, krabų lazdelės puseles, avokadą.

Kilimėlio pagalba suvyniojame sushi, užspausdami sudrėkintą galą, kad užsiklijuotų.

Gautą "dešrelę" pjaustome į šešias dalis.

Į sojos padažą įmaišome wasabi, tada pamirkome sushi ir nerealiai skanaus!

PUSRYČIŲ KOŠĖ-MAKALOŠĖ

Ankstyvas darbadienio rytas. Ausyse tebespengiant žadintuvo trėlėms duše apgraibomis atsuku ne tą kranelį ir akimirksniu prabundu nuo ledinio vandens srovės. Turiu slaptą įtarimą, kad laikrodžio rodyklės turbūt tą vieną rytinę valandą sukasi dvigubai greičiau nei įprastai. Ir savaime suprantama, kad pusryčiams laiko nebelieka. Darbe bandau gurgiantį pilvuką apgauti kava, kažkur nugvelbtu šokolado gabalėliu ar dar kokia nesąmone. Artėjant pietums praktiškai haliucinuoju riebias spurgas. Aha, taip būdavo laaabai senais dar priešistoriniais laikais (prieš kokias porą savaičių), kol neėmiau vienąsyk ir nepasigaminau košės-makalošės-savo-draugo. Ji mane apsaugo nuo baisių nesveikų pagundų ir padeda oriai išlaukti pietų. Be gurgesių. Ir dar, ir dar: košėje paderinti ingredientai 0 kraujo grupei (chi chi, vėl prisiminiau) - ypatingai naudingos džiovintos slyvos, figos, graikiniai riešutai, neutralūs miežių ir avižų dribsniai, razinos. Dar pasibarstau maltų linų sėmenų, nes skaičiau, kad nuo jų plaukai ima blizgėti, o vaistininkė sakė, kad jie suteikia sotumo jausmą. Ir dar įberiu pusę šaukštelio ajurvedinio prieskonių mišinio.

Vienai porcijai prireiks:

3 šaukštų avižų dribsnių

3 šaukštų miežinių dribsnių

1 džiovintos slyvos, supjaustytos gabaliukais

1 džiovintos figos, supjaustytos gabaliukais

2 graikinių riešutų, sukapotų

0,5 stiklinės verdančio vandens

Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje ir užpilame verdančiu vandeniu.

Paliekame 10-15 minučių (kaip tik laikas dušui).

Košė turi sugerti vandenį ir išbrinkti.

Užbarstome linų sėmenis ir ajurvedinius priekonius, išmaišome.

Tada galima užpilti jogurtu, sultimis ar įmaišyti uogienės, nuo nuotaikos priklauso.

Viskas, skanaus!

MORKŲ TORTAS

- Buvai visiškai teisus, - pareiškė Triušis kruopščiai jį apžiūrinėdamas. Tai esi tu. Malonu tave matyti.

- O kaip manei, kas ten buvo?

- Matai, nebuvau visiškai tikras. Žinai, kaip Girioje būna. Negali bet ko įsileisti į namus. Tenka būti labai apdairiam... O ką jei mes šio bei to užkrimstume?

(A.A. Milne "Pūkuotuko pasaulis")

Vienam morkų tortui prireiks:

(receptas iš čia)

tešlai:

1 stiklinės paskrundintų ir sukapotų graikinių riešutų

2 stiklinių smulkiai sutarkuotų morkų

2 stiklinių miltų

1 šaukštelio sodos

1,5 šaukštelio kepimo miltelių

0,5 šaukštelio druskos

1,5 šaukštelio cinamono

4 kiaušinių

1 stiklinės cukraus

1 stiklinės aliejaus

1,5 stiklinės susmulkintų konservuotų ananasų be skysčio

2 šaukštelių vanilės esencijos

Dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.

Kitame dideliame dubenyje elekriniu mikseriu išplakame kiaušinius, po truputį pilame cukrų ir plakame iki baltumo. Tolygia srove supilame aliejų, įplakame ananasus ir vanilę.

Į gautą masę pilame miltus ir trumpai maišome, tik kol susimaišo. Įmaišome morkas ir riešutus.

Tešlą padalijame po lygiai į dvi apvalias kepimo skardas, pateptas riebalais ir išklotas kepimo popieriumi.

Kepame prikaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 1 valandą.

Iškepusius ištraukiame, palaukiame 15 minučių, kol pravėsta, tada išimame iš skardų ir aptepame kremu.

kremui:

0,25 stiklinės supjaustyto kubeliais sviesto

1,5 puodelio kreminio (ne lydyto!) sūrio

1,5 puodelio persijotos cukraus pudros

1 šaukštelio vanilės esencijos

nutarkuotos vienos citrinos žievelės

Elekriniu mikseriu suplakame sūrį su sviestu, kol nelieka gumbelių.

Įplakame cukraus pudrą, citrinos žievelę ir vanilę.

-Oi! - sukliko Pūkuotukas. Nekankik!

-Faktas, - nutarė Triušis, - būsi įstrigęs.

-Viskas nuo to,- piktai tarė Pūkuotukas, kad paradinės durys yra nepakankamai plačios.

- Viskas nuo to, - rūsčiai atšovė Triušis, - kad per daug valgoma.

(A.A. Milne "Pūkuotuko pasaulis")

VALGOM SICILIJĄ

Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...

Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).

Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.

Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.

Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.

Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.

Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:

1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.

2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.

3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.

4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.

5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.

LIETUS IR SALOTOS

Tai bent praplyšo, ką? Aišku, romantiškoji mano pusė dievina lietų, o bet tačiau vakarienei suplanuotos salotos gerokai maloniau rupšnotųsi saulėtame balkonėlyje. Į kurį, matyt, neužilgo atsikraustys vandens fauna. Jei nesikeis kritulių kiekis. Tai bent smagiai leisim laiką:)

Apie salotas. Trumpai. Idealiai atitaikyti ingredientai O tipo (pirmai turbūt) kraujo grupei, gal todėl jos man susirodė tikrai gardžios. Aha, kažkaip apsėdo mane tos kraujo grupės, net pačiai baisoka. Bet eksperimento vardan kokį mėnesį dar pasvaigsiu. Cha, gi šiandien kalcio papildus net įsigijau, nes O grupei pieno produktai k-e-n-k-i-a. Kol kas šitie paistalai kelia įtarią šypseną, bet gi gal ims ir pasiteisins:)

1 porcijai prireiks

saujos šviežių špinatų lapų, suplėšytų

100 g paskrudintos jautienos (gali būti ir kita mėsa, tik ne kiauliena), supjaustytos

1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos kubeliais

1 pomidoro, supjaustyto kubeliais

1/4 svogūno, supjaustyto žiedeliais ir pamirkyto vandenyje

pundelio petražolių, susmulkintų

3 graikinių riešutų, susmulkintų

1/2 šaukštelio druskos su jodu

1 šaukšto vyno acto (netinka mano kraujo grupei, nu bet gi labai skanu)

1/2 šaukštelio garstyčių

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

Dubenėlyje kruopščiai sumaišome actą, aliejų, garstyčias ir druską.

Ant šio padažo sudedame visus likusius ingredientus ir išmaišome.

Viskas, skanaus! :)

CHAOTIŠKA ŽUVIENĖ

Vakar buvo pasakiškai šilta. Saulėta. Ir buvo Botanikos sodai. O apie juos galiu pasakyti tik tiek, kad nuostabiai praleidau paskutinę pavasario dieną. Likau sužavėta, priblokšta ir įkvėpta. Visiškai netikėtai atrastas rojaus kampelis netoli Vilniaus. Primygtinai rekomenduoju apsilankyti Kairėnuose.

O šįvakar lyja. Bet kažkaip ta gaivi vėsa savotiškai maloni. Norisi susisukti į šiltą pledą ir paskaitinėti. Po ranka pakliuvo štai kas:

Pradžioje skaitosi maždaug bla bla bla... keturi kraujo tipai O (medžiotojas), A (žemdirbys), B (klajoklis), AB (mįslė) ... bla bla bla.... Bet pamažu mano skeptiškas nusiteikimas dietų atžvilgiu ima sklaidytis ir išplaukia kartu su lietumi, o sąmonė jau aiškiai suvokia, kad medžiotojo kraują pasotinti gali tik mėsa ir žuvis. Tyliai tyliai lupu žuvį iš šaldiklio, traukiu pomidorų skardinėlę. Virsim liekninančią sriubą. Perspėju, lieknina tik medžiotojus, t.y. O tipą, chi chi chi:)

2 porcijoms prireiks:

4 puodelių vandens
2 nedidelių jūros lydekų (tinka bet kokia balta žuvis)
1 šaukštelio joduotos druskos (tinka medžiotojams)
2 skiltelių česnako, nuluptų
400 g skardinės konservuotų pomidorų savo sultyse
3 šaukštų konservuotų kukurūzų (medžiotojus tukina, bet skanu)
svogūnų laiškų ir petruškų papuošimui

Vandenį užverdame, sudedame žuvį.
Verdame apie 5 minutes, pasūdome, dedame česnaką.
Supilame pomidorus ir kukurūzus.
Paverdame dar 5 minutes.
Papuošiame svogūnų laiškais ir petruškomis (jei taip gražiau).

Viskas, skanaus!

Psssss... matomai ši sriuba ne tik naudinga medžiotojams (O tipui), bet ir skani žemdirbiams (A tipas), nes pastebimi besikėsinantys į rytdienos porciją :)

INDIŠKOS SVAJOS/ KOLDŪNAI LT

Noriu į Indiją. Nors neseniai iš jos grįžau. Susirgau Indija, nors nebuvau nei šventajam Varanasy, nei, tiesą pasakius, iš vis anei jokioj šventykloj. Nors suplanuotas kelionės maršrutas vertėsi aukštyn kojom jau patį pirmą vakarą. Nors mačiau Delio skurdą ir purvą. Pamilau šią šalį, svajoju vėl ten sprukti. Į nenusakomo grožio gamtą...



...į neišsemiamas kultūros ir dvasingumo gelmias... ten, kur neteko matyti tuštumo ir bukumo, kur kiekvienose matytose akyse švietė žmogiški žiburėliai...

...na ir, žinoma, kur neatsivalgomas maistas. Apžavėta visų masalų ir parantų kaip pamišėlė pritempiau į gimtą žemę nesuvokiamus kiekius nepažįstamų prieskonių (kai kurių dabar nebegaliu identifikuoti:)). Bet vat ir vistiek nesigauna kaip ten. Net iš tolo nepanašu. Svarstau, gal dėl šviežių kario lapų stygiaus, nes receptus tai tikrai autentiškus bandau štai iš čia. Ir, manau, pabandysiu iš čia.

Na o šiandien jau tiesiog nebesitverdama ilgesiu ėmiausi improvizuoti. Įkvėpimo sėmiausi iš sailus virtuvės, tik stiiiipriai sulietuvinau. Miksas (eina kalbos) išėjo visai neprastas: lietuviški koldūnai (akcija Maximoj, nors pigutis.lt apie tai tyli) + indiškas padažas =

2 porcijoms prireiks:

1 pakelio koldūnų

1 indelio natūralaus jogurto

1 pakelio varškės
po šaukštelį čili, kalendros miltelių

pusės šaukstelio druskos
3 šaukštų aliejaus ir sviesto

po žiupsnelį kario ir čili miltelių papuošimui nebūtina)

Koldūnus išverdame pagal pakuotės nurodymus ir nukošiame.

Kol verda koldūnai, išplakame vaškę su jogurtu, sudedame prieskonius ir druską, gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir ištirpdome sviestą, pakepiname koldūnus.

Koldūnus dedame į lėkštę, užpilame padažu, pabarstome milteliais.

Viskas, skanaus!

SALDŽIAAŠTRIAI MAKARONAI SU KUKULIUKAIS

Jami jami kaip skanu. Gardučiai udon makaronai, traškūs agurkėliai, apsiausti aromatingo padažo ir pagardinti minkštučiais paršelio kotletukais. Raudonojo baziliko lapelis - tik pagražinimui. Na ir kuom gi ne šventinė vakarienė? Svarbiausia - per 15 minučių:)

2 porcijoms prireiks:

1 šaukšto aliejaus

150 g udon makaronų

8 Appon kiaulienos kukuliukų

1 agurko, nulupto, supjaustyto siauromis juostelėmis

4 šaukštų saldaus čili padažo (sweet chilli sauce)

3 šaukštų sojos padažo

Makaronus išverdame pagal instrukciją ir nukošiame.

Keptuvėje įkaitiname aliejų.

Dedame kiaulienos kukulius, vartydami pakepiname 5 minutes.

Dedame makaronus.

Užpilame čili ir sojos padažus, gerai išmaišome.

Pakepiname 5 minutes.

Viskas, skanaus!

SKANIAUSIAS POMIDORŲ SUMUŠTINIS

Sunkokai mąstosi. Tikėtinos priežastys: iš mėgėjo blogerio virstu mėgėju statybininku. Žinoma, tai visai smagus užsiėmimas, tačiau energijos reikalauja tiek, kad grįžus sunku net pirštą pajudinti. Ir galva švarutėlė. Šįvakar bandžiau ją užpildyti olimpine ekstaze, bet olimpiečių pastangos pakelti už save dukart sunkesnę štangą tik sukėlė įtampą. Stvėriausi Miegančių drugelių tvirtovės. Tada kažkodėl prisiminiau gardžiausią sumuštinį pasaulyje. Jį pasidaryti užtrunka nepilnas penkias minutes, dingsta nelabasis akimirksniu. Paragaukit, pažadu, užsikabliuosit. Tiesa, tai - grynai sezoninis patiekaliukas, nes tinka tik prisirpę, nuo saulutės dar šilti pomidorai. 

Jums prireiks:

2 riekių sumuštinių duonos

1 stiriai prisirpusio pomidoro

1 šaukšto majonezo

mažo žiupsnelio druskos

Duoną paskrudiname skrudintuvėje.

Pomidorą supjaustome griežinėliais.

Paskrudusią duonytę patepame majonezu, dedame pomidorus, pabarstome druska.

Viskas, skanaus!

VEGETARIŠKOS BANDELĖS

Pragariškai karšta. Atrodo, dar kelios akimirkos ir miesto betoninės dėžutės ims lydytis. Priešais sustingusių daugiabučių metamas šešėlis atrodo viliojančiai vėsus it debesėliai rojuje. Karšta kaip orkaitėje. Ir kaip aš šitame karštyje užsimaniau bandelių niekaip nesuprantu. Dar keisčiau, kad jas valgau su didžiausiu pasimėgavimu, nors paprastai tokiame karštyje bet koks kietas kąsnis stringa. Paaiškinimų galėtų būti keletas. Pirma, jos yra visiškai vegetariškos. Antra, šios bandelės neabejotinai yra samosų giminaitės, o indiškas, kaip ir tailandietiškas, maistas skaniausiai valgosi būtent per karščius. Trečia, bent jau man sunku prisiversti sušlamšti rimtus pietus esant kaitrai, todėl daug mieliau periodiškai sugraužiu po mažą bandelę. Ir gausiai užgeriu vandeniu su citrina. Ech, kaip aš myliu vasarą.

18 bandelių jums prireiks:

2 lapų sluoksniuotos bemielės tešlos

2 vidutinių virtų bulvių, supjaustytų smulkiais kubeliais

1 morkos, supjaustytos smulkiais kubeliais

2 skiltelių česnako, sukapoto

1/2 svogūno, sukapoto

2 šaukštų raudonos kario pastos

1/2 šaukštelio kmynų

1/2 šaukštelio čili miltelių

1 šaukšto garam masalos prieskonių

1 šaukšto aliejaus

Tešlos lapus padedame atšilti.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, beriame kmynus, čili, raudoną kario pastą ir maišydami kepame apie 1 minutę.

Dedame morkas, kepiname 3 minutes, tada dedame svogūną, česnaką, kepame dar 4 minutes.

Suberiame bulves, užbarstome garam masalos miltelius ir maišydami skrudiname dar 5 minutes.

Tai bus įdaras bandelėm.

Kol jis vėsta, galime pasidaryti padažą: indelyje sutriname skiltelę česnako, dedame 5 šaukštus medaus, 3 šaukštus sojos padažo, 1 šaukštą citrinos sulčių, 1 šaukštą vandens, gerai išmaišome ir pastatome į šaldytuvą, kol iškeps bandelės.

Kai ataušta įdaras, iškočiojame lapą tešlos, jį supjaustome į 9 vienodus kvadratėlius.

Kiekvieno kvadratėlio viduryje įdedame po pusę šaukštelio įdaro, lenkiame pusiau, kad gautųsi trikampis, užspaudžiame kraštus.

Bandeles kepame įkatintoje iki 180 laipsnių orkaitėje 20 minučių.

Valgome dar šiltas, mirkydami į padažą.

Skanaus!

AŠTRIOS KIAULIENOS IR MĖTŲ SALOTOS/ ATOSTOGŲ BELAUKIANT

Išdykėliai žieminiai/pavasariniai milanai, londonai, barselonos suėdė visas atostogas, todėl dabar pavydžiai varvinu seilę, kai bendradarbiai vienas po kito traukia vasarot. Nesigėdinu, niekada neneigiau esanti tikra lietuvė, tad pavydas man nesvetimas. Nesvetimas ir piktas džiugesys viduje, kai chebra iš kelionių agentūros užsisakinėja savaitės atostogas Turkijoje ar Graikijoje už tokią pinigų sumą, kuri leidžia easycruiso pagalba naršyti ir siautėti 10 dienų po Graikijos salas. Na gal komforto mažiau, bet juk svarbiausia - įspūdžiai. Žinoma, čia kalba mano pavydas. Sėdžiu sau, kremtu vienas skaniausių salotų pasaulyje (appon dėka) ir svajoju apie naujas atostogas Tailande. Jau greitai... Jei jaučiatės panašiai, paragaukite ir jūs - padeda:) Šįkart niekur nepavyko rasti sojų pupelių daigų, matyt nesezonas. Su jais tikrai skaniau, bet verta pabandyti ir taip. Pažadu, skonis dieviškas.

Prireiks:

1 stiklinės kiaulienos faršo

2 kietai virtų kiaušinių

1 kubeliais spjaustyto agurko

1/2 stiklinės sojos pupelių daigų (jei nėra, keičiame dar vienu agurku)

1/2 aštraus čili pipiriuko, susmulkinto

1 šaukšto citrinos sulčių

1 šaukšto žuvų padažo

1/2 šaukštelio druskos

po 1 šaukštą smulkintų mėtos ir kalendros lapelių

Keptuvėje nuolat maišydami pakepiname faršą su druska.

Kai gražiai paskrunda, išjungiame ugnį.

Supilame daigus ir agurkus.

Užpilame žuvų padažą, čili, citrinų sultis, mėtos ir kalendros lapelius, išmaišome.

Kiaušinius supjaustome riekelėmis, išdėliojame ratu lėkštėje.

Ant kiaušinių dedame pakepintą faršo masę.

Viskas, skanaus!

DARŽOVIŲ PASTA

... dar viena makaronų porcija. Panašu, kad atsiranda priklausomybė akimirksniu paruošiamai vakarienei. Ir tai ne vienintelis šio patiekalo pliusas. Makaronus panaudojau pilno grūdo ir supyliau visos dienos daržovių normą. Vistik šis maistas nėra angelams - velniukas užpylė cheminio daržovių užpilo. Ar gi nenuobodu būtų šventai gyventi? Kam nepatinka, gali bandyti chemikalą pakeisti tiesiog jogurtu su druska. Aš nebandžiau. 

2 porcijoms prireiks:

150 g pilno grūdo spaghetti makaronų

1/2 šaukštelio druskos

1 puodelio smulkintų daržovių: žirnių, morkų, šparaginių pupelių, kt.

1 kubelio jautienos sultinio

4 šaukštų pomidorų tyrės

po 1/2 šaukštelio kmynų ir bazilikų

po 1 šaukštą džiovintų česnakų ir svogūnų

1/4 puodelio jogurtinio salotų užpilo

2 šaukštų tarkuoto kieto sūrio (parmezano ar džiugo) 

Puode užverdame daug vandens, pasūdome, sudedame makaronus.

Virš puodo dedame sietelį, į jį supilame daržoves, uždengiame dangčiu. 

Po 5 minučių nukeliame sietelį su daržovėmis.

Į makaronus dedame sultinio kubelį, supilame pomidorų tyrę, kmynus, baziliką, svogūnus ir česnakus.

Sumažiname ugnį iki vidutinės, vėl uždedame sietelį su daržovėmis, uždengiame.

Verdame 5 minutes.

Daržoves supilame į lėkštę.

Makaronus nupilame, dedame į lėkštę su daržovėmis.

Užpilame jogurtinį salotų užpilą, gerai išmaišome.

Užbarstome tarkuotu sūriu.

Viskas, skanaus!

 

LINGUINE SU ANČIUVIAIS

Atvėsus dienos kaitrai prabunda plėšrus apetitas. Norisi kažko lengvo ir greitai paruošiamo. Nesudėtingo, bet skanaus. Šįvakar visus suminėtus kriterijus atitinka linguine makaronai su ančiuviais. Temstant valgoma pasta primena vakarus Romoje, sausakimšoje šeimos verslo kavinukėje, kur aidi šimtai balsų, o makaronai tėra vienas iš begalinės puotos patiekalų. 

2 porcijoms prireiks:

150 g linguine makaronų

4 gabaliukų konservuotų ančiuvių filė

1 šaukšto balto vyno acto

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 šaukšto šviežių citrinos sulčių

1/2 šaukštelio smulkintų juodųjų pipirų

Ančiuvius dedame į nedidelę lėkštutę, užpilame actu, pabarstome 1/4 šaukštelio pipirų.

Po 20 minučių ančiuvius išimame, nusausiname popierine servetėle, užpilame citrinos sultimis ir 1 šaukštu aliejaus, pamaišome.

Makaronus išverdame dideliame kiekyje vandens pagal pakelio instrukcijas.

Išvirtus makaronus nupilame, perliejame šaltu vandeniu.

Dedame makaronus į lėkštę, užpilame likusiu šaukštu aliejaus, išmaišome.

Supilame ančiuvus su marinatu.

Prieš pat valgydami užbarstome likusius pipirus.

Viskas, skanaus!

MORKINĖ MISO SRIUBYTĖ

Įlindau į Indrės virtuvę. Na ir iškart užsimaniau morkų sriubos. Apžiūrėjusi atsargas supratau, kad originalo nukopijuoti nepavyks, nes mėsytės namuose nė kvapo. Bet radau štai ką:

Ėmiausi improvizacijų ir po 15 minučių šliurpiau gardžią sriubytę. Psss, anot elle, imbieras yra geriausias talijos draugas ir patikimas sąjungininkas kovoje už plokščią pilvuką. O čili pipirai padeda vėžio prevencijoj, stiprina imunitetą, šalina toksinus ir pakelia nuotaiką:)  

Jums prireiks:

indelio konservuotų morkų

1 pakelio greitai paruošiamos miso sriubos

2 puodelių verdančio vandens

1 šaukšto aliejaus

pusės svogūno, susmulkinto (aš naudojau džiovinto svogūno granules)

2 skiltelių česnako, susmulkinto

1/4 šaukštelio maltų čili pipirų

šaukštelio šviežio smulkinto imbiero

1/4 šaukštelio druskos

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame svogūną, česnaką, čili ir imbierą.

Maišydami pakepiname 2 minutes.

Supilame į keptuvę miso miltelius ir užpilame verdančiu vandeniu.

Maišydami užverdame, kai užverda supilame morkas ir druską.

Pakaitiname 5 minutes.

Atsargiai supilame į trintuvę ir trinam iki pageidaujamos konsistencijos.

Viskas, skanaus!

 

DUONINUKAS

Ar pasaulinis badas paveikė jus taip pat kaip ir mane? Kai atradus sudžiūvusią duonos riekę apsiverkia širdis ir ranka nekyla jos išmesti. Valgyti, vistik, ji netinkama. Gali pagelbėti gerieji pasauliniai trendai, o gal teisingiau lietuviškas gobšumas (na gerai, praktiškumas. Na kas dar be mūsų, galvijų žarnas, įdarytas kruopomis ir krauju, priskiria nacionalinės virtuvės pasididžiavimui?) Gerai, grįžtu prie duonos. Visiškai paprastas receptukas išgelbsti sąžinės ramybę ir alkaną pilvuką. Realiai tai tas pats sumuštinukas, bet jį kramsnojant apima šiltas jausmas - aš nepriklausau niekingų švaistytojų grupei.

1 sumuštiniui prireiks:

2 riekių sudžiūvusios duonos

1/2 stiklinės šilto vandens

1 kiaušinio

2 šaukštų saldaus čili padažo

1/4 šaukštelio druskos

1 šaukšto aliejaus

riekelės pomidoro

riekelės balto sūrio

Duoną užpilame vandeniu ir paliekame 15 minučių, kad suminkštėtų.

Į smulkintuvą sumetame pamirkytą duoną, kiaušinį, čili padažą, druską ir susmulkiname iki vientisos masės.

Iš gautos masės suformuojame du blynukus.

Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, į jį dedame blynukus.

Kepame po porą minučių iš kiekvienos pusės.

Išimame, ant vieno blynuko dedame sūrį, ant jo pomidorą, užvožiame antru blynuku.

Skanaus, planetos gelbėtojai!

ARBŪZINIS ROJUS

Juk tiesa, kad arbūzas yra geriausia, kas nutiko vaisių-daržovių pasaulyje? Tokį storą, sunkų, sprogstantį nuo saldžių sulčių gražuolį parsiridenau namo ir jau aiškiai žinojau, kad tradiciškai juo mėgautis neteks. Nes yra milijoną kartų skanesnis būdas, nei tiesiog graužti jį riekelę po riekelės. Ach, kokia gi nuobodybė rankioti sėklytės - pradžioje iš riekelės arbūzo, o paskui nuo grindų... To nebebus! Paslaptis paprasta: šiame kokteilyje sėklytės nemaišo. O jo gurkšnelis atgaivina net pačią karščiausią dieną. Ir praktiškai nulis kalorijų.

Jums prireiks:

1/2 vidutinio arbūzo

1/2 puodelio ledukų

Smulkintuve susmulkiname ledą.

Gabaliukais supjaustome arbūzą. Jei netingime, išrenkame sėklas, jei tingime - tiek tos.

Dedame arbūzą į smulkintuvą su ledu ir trumpai plakame, kol gauname daugmaž vienalytį kokteilį.

Viskas, skanaus!

Pss... Jei apsižioplinę nusipirkome nesaldų arbūzą, išgelbės pora šaukštelių cukraus.

TAILANDO ESENCIJA

Dievinu Tailando virtuvę: aštrią, rūgščią, sūrią ir saldžią vienu metu. Maniau, kad visą ir be jokių išimčių. Bet ši sriuba man per autentiška. Pirmas šaukštas pasirodė be proto skanus, antras taip pat. Įpusėjus lėkštę supratau, kad daugiau nebenoriu. Ne šiaip paprastai nebenoriu, bet niekada-niekada-nebenoriu. Skonio receptoriai sugrąžino mane laiku atgal, kai pirmąsyk Koh Samui kurorto aptriušusioje užeigėlėje, vakarui vėsinant drėgną aromatingą dienos karštį, paragavau tajiškos naminės sriubos. Buvo labai keista. O paskui pramušė ir nebegalėjau sustoti. Vistik, šios sriubos nerekomenduočiau naujokėliams. Siūlau ją bandyti itin drąsiems seniems vilkams, mylintiems Siamo šalies drąsų skonį. Beje, visiškai ekstremalią šios sriubos versiją siūlau pažiūrėti čia.

4 porcijoms jums prireiks:

1 litro vištienos sultinio

2 lazdelių cinamono

1 žvaigždanyžio

2 skiltelių česnako

6 juodų pipirų

3 šaukštų žuvų padažo

2 šaukštų šviesaus sojų padažo

1 šaukšto tamsaus sojų padažo

1 šaukštelio druskos

2 šaukštų cukraus

1 šaukšto kukurūzų miltų

puodelio ryžių miltų makaronų, išvirtų pagal pakelio instukciją

2 kietai virtų kiaušinių, nuluptų

100 g riebaus kiaulienos kumpelio su skūra, supjaustyto kąsnio dydžio gabalėliais

Kumpelį kepiname aliejuje karštoje keptuvėje, kol ištirpsta riebalai ir jis pasidaro traškus.

Česnaką sugrūdame su pipirais iki vientisos masės.

Užverdame sultinį, į jį dedame česnakų masę, cukrų, druską, pilame žuvų ir sojų padažus, cinamoną, žvaigždanyžį, sudedame kiaušinius. 

Verdame 40 minučių.

Kukurūzų miltus sumaišome su pora šaukštų vandens ir maišydami supilame į sriubą.

Išjungiame ugnį.

Išimame kiaušinius ir juos supjaustome ketvirčiais.

Į lėkštę dedame po porą šaukštų makaronų ir traškios kiaulienos, 2 ketvirčius kiaušinio, užilame sriubą.

Skanių ekstremalių nuotykių :) 

SALDŽIOJI BAKLAVA LIETUVIŠKAI

Man vienas skaniausių saldumynų turbūt yra baklava. Dėl savo saldumo ir lipnumo šio skanėsto užtenka vos keleto kąsnelių, bet jie suteikia neapsakomą palaimą. Tradiciškai baklavai naudojama filo tešla. Deja, Vilniuje jos neradau. O tai, aišku, paskatino avantiūrai. Iš pirmo žvilgsnio idėja pasirodė labai benderiška, bet gi rezultatas gavosi visiškai neprastas. Taigi,

jums prireiks:

2 lapelių šaldytos mielinės tešlos

puodelio lazdyno riešutų

5 šaukštų rudo cukraus

1 šaukštelio cinamono

3 šaukštų medaus

3 šaukštų vandens

keleto šafrano žiedlapių (nebūtina)

Jei naudojame šafraną, jį užpilame 3 šaukštais vandens ir paliekame.

Atšildome tešlą.

Riešutus maišydami paskrudiname sausoje nedegančioje keptuvėje apie porą minučių.

Paskrudintus riešutus, cukrų ir cinamoną susmulkiname smulkintuvu.

Kepimo skardą ištiesiame kepimo popieriumi, dedame vieną tešlos lapelį.

Riešutų masę tolygiai paskirstome ant vieno tešlos lapelio, uždengiame kitu tešlos lapeliu.

Tešlos nekildiname, o iš karto kepame iki 180 laipsnių prikaitintoje orkaitėje apie 20 min.

Medų ir vandenį, kuriame mirko šafranas, kaitiname apie 5 min., kol ištirpsta medus.  

Išėmę iš orkaitės pyragą, su visu kepimo popieriumi dedame į gilesnį indą ir aplaistome tirpdytu medumi.

Dedame į šaldytuvą ir leidžiame medui pilnai susigerti, geriausia palikti per naktį.

Viskas, skanaus!

NEATSIVALGOMASIS TROŠKINYS

Patikėkite, atradau nepadoriai skanų patiekalą. Buvau jau pamiršusi tą jausmą, kai kabini šaukštą po šaukšto ir niekaip negali sustoti. Bet sustoju. Savaime suprantama, tik tada, kai pamatau švarų lėkštės dugną. Neliko nė trupinėlio. Beprotybė kažkokia. Gerai, dar vieną bulvę su lupena turiu šaldiklyje, tikrai neužilgo kartosiu. Gal net visai netrukus. Šįvakar?.. 

Jums prireiks:

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

po 1/2 šaukštelio garam masalos, kmynų, druskos, pipirų

1/2 svogūno, susmulkinto

2 skiltelių česnako, susmulkinto 

1 skardinės konservuotų šparaginių pupelių

3 šaukštų pomidorų tyrės

1 puodelio sultinio

1 bulvės su lupena, keptos orkaitėje, supjaustytos kubeliais

1 mažo indelio konservuotų ananasų gabaliukų

Įkaitiname aliejų, maišydami supilame garam masalą ir kmynus.

Pakaitiname apie minutę, kol išsiskleidžia aromatas.

Pilame į keptuvę svogūnus ir česnakus, maišydami pakepiname apie 2 minutes.

Dedame šparagines pupeles, bulvę, ananasus, užpilame pomidorų tyrę ir sultiniu.

Gerai pamaišome, sumažiname ugnį iki vidutinės ir patroškiname 15-20 minučių. 

Aš mėgstu indišką virtuvę, tai papildomai dedu dar šaukštą garam masalos, bet tai nebūtina.

Užbarstome pipirais ir druska. 

Beproto tinka su kuskusu.

Skanaus! 

KUSKUSINIS BAKLAŽANAS/ PINIGAI

Prieš daugelį metų, sunkiais studentavimo laikais prisiekiau sau, kad niekad nesusikursiu aplinkos, kurioje teks vergauti pinigams. Šlamantys popierėliai ar žvangantys metaliukai suteikia pasirinkimo laisvę, saldžią skrydžio iliuziją. Bet. Tik iliuziją. Jie įkalina lygiai taip, kaip ir bet kuri kita priklausomybė. Nekenčiu savo sugebėjimo nepastebimai įsisukti į pražūtingą ratą nuo-algos-iki-algos. Bet. Galvą keliu aukštyn, nes šis ėjimas prasmingas, suveržto diržo laikotarpis baigsis jaukiais ir šiltais namais. Pagaliau savo namais. Na o ko gi daugiau žmogui gali reikėti kapitalistinėse džiunglėse? Gerai, man dar reikia kasdienių mažyčių malonumų:) Vienas jų tikrai galėtų būti šis gardutis baklažanas. Nepretenzingas, bet kartu kiek egzotiškas. Lengvas ir traškus. Tiesiog rojaus gabalėlis žemėje.

Jums prireiks:

1 vidutinio baklažano

2 skiltelių česnako, susmulkinto

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

1/2 puoduko kuskuso kruopų

1/2 puoduko verdančio vandens

1 šaukštelio druskos

1 šaukštelio citrinos sulčių

4 šaukštų fetos sūrio 

1/2 šaukštelio džiovintos paprikos miltelių

po 1/4 šaukštelio džiovintų raudonėlių, čiobrelių, bazilikų, mėtų

Baklažaną pjauname išilgai pusiau.

Šaukštu išskobiame vidinę dalį, supjaustome kubeliais ir pabarstome druska.

Druska taip pat pabarstome ir išskobtus kiautukus.

Baklažaną paliekame maždaug pusvalandžiui "prakaituoti", nes nuo druskos išsiskirs tamsus skystis ir mes jį nuvalysime popieriniu rankšluosčiu. Tokiu būdu baklažanas nebus kartus.

Kuskusą užpilame verdančiu vandeniu ir paliekam 10 minučių brinkti. Tada supurenam šakute.

Įkaitiname keptuvėje 1 šaukštą aliejaus, dedame česnaką ir baklažano kubelius.

Kepiname maišydami 3 - 4 minutes.

Pakepintus baklažanus ir česnaką įmaišome į kuskusą, pašlakstome citrina, įtrupiname fetą.

Nusausintas baklažanų skurytes pabarstome džiovintomis žolelėmis, šaukštu dedame įdarą.

Pabarstome likusiomis žolelėmis ir paprikomis, apšlakstome alyvuogių aliejumi.

Kepame 180 laipsnių orakitėje 40 min. - 1 val.

Viskas, skanaus!

MALAIZIJOS BLYNELIAI

Labiausiai mėgstu receptus, kur iš visiškai paprastučių ingredientų galima pagaminti vos ne meno kūrynį. Štai šie blyneliai man pasirodė fantastiškai patrauklūs, tačiau suabejojau, ar pavyks tokią egzotišką įmantrybę suraityti. Visiškai jokių problemų! Rytų virtuvės yra totalus gėris, nes didžiąją dalį skanumynų pavyksta pagaminti akimirksniu ir be didesnių pastangų. Ir ką gi man tai sako apie tuos žmones? Pirma mintis - gudruoliai. Antra - tinginiai:) Beje, šiuos blynelius valgiau mirkydama į kalmarų karį, bet jie puikiai tiktų ir su uogiene. 

6 blyneliams prireiks:

1 puodelio miltų

3/4 puodelio vandens

1/2 puodelio pieno

2 šaukštų aliejaus

1/2 šaukštelio druskos

Viską labai gerai suplakame virtuviniu plaktuvu, kad neliktų nė vieno gumulėlio.

Nedegančią keptuvę įkaitiname iki vidutinio karštumo. Aliejaus pylėme į tešlą, todėl blynus drąsiai kepame be riebalų - jie nedegs.

Nukeliame keptuvę nuo ugnies ir šaukšteliu varviname tešlą siaurutėmis linijomis, kad atrodytų lyg nėrinys.

Keptuvę dedame ant ugnies, blunykui pakepus minutę jo kraštai pakils, tada už jų labai atsargiai perverčiame ant kitos pusės.

Kepame 1-2 minutes.

Išėmę blynuką iš keptuvės į lėkštę, lenkiame per pusę, tada tą pusę - dar per pusę.

Kartojame su likusia tešla tą patį.

Viskas, skanaus!

KALMARŲ KARIS

Ką aš veikiu vėlų antradienį, likus gražiam pusvalandžiui iki vidurnakčio? Kertu aštrų karį. Dėl keleto priežasčių. Šitas antradienis toks trumpas, kad anksčiau tiesiog nebuvo laiko. Be to, kai kažko norisi, savęs geriau nekankinti (perfrazuota forrele). Taip pat, maistas, valgomas tamsoje/ kai niekas nemato/ iš svetimos lėkštės tikrai nestorina. O dabar baisiausia žinia: aš dar ir Euroviziją tuo pat metu žiūriu. Tššš... Bet žiauriai skanus karis:)

2 žmonėms prireiks:

4 puodelių vandens

3 šaukštų raudonos kario pastos

1 šaukštelio sambal indonezietiško aštraus padažo

4 šaukštų žuvų padažo

3 šaukštelių cukraus

1/2 puodelio plokščių ryžių makaronų 

1/2 puodelio konservuotų šparaginių pupelių

1/2 puodelio konservuotų kalmarų

1 džiovinto kiniško juodo grybo (ausiagrybio)

Grybą užpilame verdančiu vandeniu, paliekam 15 minučių ir supaustome siauromis juostelėmis.

Makaronus taip pat užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame 15 minučių.

Šparagines pupeles supjaustome kąsnio dydžio gabaliukais.

Į gilią keptuvę pilame vandenį, dedame kario pastą ir sambal, kaitiname maišydami.

Kai užverda vanduo, supilame žuvų padažą, cukrų, verdame 1 minutę.

Sudedame makaronus, grybą, pupeles ir kalmarus.

Paverdam ant nedidelės ugnies dar 4 minutes.

Viskas, skanaus!