2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

BENTO PIETŪS SU SOBORO

Štai dar vieni bento pietūs: ryžiai, pabarstyti jautienos soboro, virtas putpelės kiaušinis, pievagrybiai, pomidorai, agurkas ir dėželė vaisių. Jau senokai dėmesį buvo patraukęs soboro universalumas, nes jį visą savaitę galima laikyti šaldytuve, taip pat galima užšaldyti. Jis stipraus skonio, todėl nedideliu kiekiu galima paskaninti ryžius, įmaišyti į daržoves, įvynioti į omletuką. Vienas šaukštas soboro turi apie 40 kalorijų (anot justbento).

Jums prireiks:

1 puodelio virtų ryžių
Ryžius dedame į vieną dėžutės galą.

1/2 puodelio soboro:
450 g faršo (aš naudojau jautieną, bet tinka bet kuri mėsa)
1 šaukštelio aliejaus
1/2 puodelio smulkiai supjaustytų svogūno laiškų
1 skiltelės česnako, susmulkinto
2 šaukštų tarkuoto imbiero
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų obuolių acto
3 šaukštų sojos padažo
3 šaukštų austrių padažo
Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame daržoves ir kepiname, kol suminkštėja.
Dedame faršą ir skrudiname, kol gražiai parusta.
Užbarstome cukrų, maišome kol šiek tiek karamelizuojasi.
Užpilame actą, maišome, kol nugaruoja.
Pilame sojų ir austrių padažus, kaitiname, kol skystis nugaruoja, bet mėsa dar drėgna.
Paimame 1/2 puodelio pietums, užbarstome ant ryžių dėžutėje, likusį soboro užšąldome.

1 virto putpelės kiaušinio
Kiaušinį perpjauname pusiau ir dedame ant soboro.

2 virtų mažučių šampinjonų
Grybukus tupdome soboro viduryje.

Mėgiamų vaisių (pas mane kriaušės, vynuogės, granatų sėklos) dėžutė.

Likusius tarpus užkamšome pomidorais ir agurkais (gražaus agurko pjūvio išmokau iš čia).
Dėžutę dedame į šaldytuvą, ryte nepamirštame pasiimti.
Skanių pietų:)


2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

AROMATINGA ŽUVIENĖ SU PURIAIS KUKULIUKAIS

Praėjusiame gyvenime aš tikrų tikriausiai buvau azijietė, nes kaip dar galima paaiškinti nepraeinančią meilę Azijos šalių virtuvei, intensyviems aromatams, ryškiems skoniams. Ir, matyt, buvau ne itin turtinga azijietė, nes skaniausias man atrodo paprastas gatvės maistas:) Štai kinės Gattina istorija, kaip ji vaikystėje Honkonge atsispirdavo ledų vagonėlio varpeliams, kad sutaupytų pinigų gatvėje parduodamai žuvienei, tiesiog privertė pabandyti išsivirti šitokį skanėstą. Neįsivaizduojama, kokia turi būti sriuba, kad vaikas ją keistų įį ledus. O gal tai tiesiog kitokia maisto kultūra? Kaip visada, šį bei tą teko pakeisti, bet išvirė tiesiog stebuklingo turtingumo ir aromatingumo žuvienė, o joje išdidžiai plaukiojo puresni už purius žuvies kukuliukai. Rekomenduoju pabandyti ir jums.

Jums prireiks:

Sriubai:
3 žuvų galvų, uodegų, kaulų ir kitų atsarginių dalių (aš naudojau lašišų rinkinį sriubai + žiobrio išdaras)
saujos krevečių galvų ir uodegų
2 česnako skiltelių, sukapotų
1 morkos, supjaustytos
1/2 poro (baltosios dalies), supjaustyto
5 šaukštų žuvų padažo
1/2 šaukštelio cukraus
1 šaukštelio druskos
1/4 šaukštelio baltųjų pipirų
1 šaukšto aliejaus
4 litrų vandens
Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų, ant mažos ugnies minutę kepiname česnaką, dedame morką, porą, pilame vandenį ir verdame ant vidutinės ugnies 2 valandas.
Nukošiame sultinį, kaulus išmetame.
Dedame druską, pipirus, žuvų padažą, cukrų, pakaitiname dar 10 minučių.

Puriems kukuliams:
puodelio žuvies ir krevečių mėsos (naudojau žiobrį ir lašišų rinkinyje rastą mėsą)
1 šaukšto svogūnų laiškų, sukapotų
1 šaukšto krakmolo
druskos ir pipirų pagal skonį
Virtuviniu smulkintuvu sutriname žuvį, krevetes, druską, pipirus ir krakmolą iki vientisos pastos.
Įmaišome svogūnų laiškus.
Suformuojame lazdyno riešuto dydžio rutuliukus, juos metame į verdančią sriubą ir virdame maždaug minutę, nes pervirę jie sukietėja.

Viskas, skanaus!


2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

AIRIŠKAS TROŠKINYS

Mane po savaitės sveiko maisto, matyt, patraukė prie rimtų kalorijų, nes niekaip negalėjau atsispirti šiam ėrienos ir bulvių troškiniui su turtingu padažu. Gamybos procesas be galo paprastas, rezultatas nuostabus. Tiesą pasakius, gardesnių bulvyčių neteko valgyti jau ilgą ilgą laiką. Tik vertėtų planuoti didesnę kompaniją, kad troškinio neliktų kitai dienai, nes skaniai jo pašildyti nepavyko. Ir gal nevertėtų juo mėgautis vakarienei, nes siaubukai baubukai po to gali sapnuotis. Rimtas maistas, bet kuris vyriškis būtų sužavėtas tokiais pietumis.

Jums prireiks:
400 g ėrienos su kaulu
4 bulvių, nuluptų, perpjautų į 4 dalis
4 morkų, nuskustų, stambiai supjaustytų
4 svogūnų, nuluptų, stambiai supjaustytų
1/2 šaukštelio džiovintų čiobrelių
450 ml sultinio
1 šaukštelio Worcesterio padažo
2 šaukštelių Hoisin padažo
50 g sviesto
50 g miltų
druskos ir pipirų pagal skonį

Nuo ėrienos nupjaustome riebesnes dalis, dedame į vidutiniškai įkaitintą keptuvę ir kaitiname 8 minutes.
Išimame aptirpusius gabaliukus, išmetame, o į likusius riebalus dedame ėrieną ir kepiname po 2 minutes iš abiejų pusių.
Išimame ėrieną, dedame į kepimo indą.
Keptuvėje likusiuose riebaluose 2 minutes maišydami kepiname svogūnus ir morkas.
Dedame juos ant ėrienos.
Pabarstome druska, pipirais, pilame Worcesterio, Hoisin padažus ir sultinį.
Likusiuose riebaluose porą minučių pakepiname bulves, jas dedame ant viršaus, bet neįmaišome, kadangi jos turi išvirti garuose. Užbarstome druskos ir pipirų ant bulvių.
Dedame kepimo indą į įkaitintą orkaitę ir troškiname 1,45 val.
Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpdome sviestą, tada įmaišome miltus ir maišydami kepiname 2 minutes. Tai bus roux, kuris sutirštins troškinį.
Atsargiai ištraukiame troškinį ir nupilame nuo jo beveik visą skystį į keptuvę su rouxu.
Išmaišome ir gautą tirštą padažą supilame atgal į indą su troškiniu.
Troškiname orkaitėje dar 10 minučių.
Viskas, skanaus!

Psss, labai gardu su raudonu vynu ar alumi.


2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

BENTO PIETŪS


Štai istorija, kaip dvi problemos man atvėrė dureles į paslaptingą japonų kulinarinį pasaulį.
Pirmoji problema. Japonų virtuvė, kaip ir visa jų (pop) kultūra, mane žavi jau seniai. Tik tas žavesys toks iš tolo-tolo, nes man, kaip žmogui nemokančiam japonų kalbos, prieinami tik japonų autorių knygų vertimai, titruoti japonų filmukai ir versti-išversti receptai, kuriuose geriausiu atveju pusės ingredientų nepažįstu ir net neįsivaizduoju, ar jų pas mus jų išvis kur nors galima rasti.
Antroji problema. Tiek pinigų, tiek sveikatos taupymo sumetimais nutariau į darbą neštis naminius pietus. Kokį mėnesį atkankinau kolegas mikrobangų krosnelėje šylančių pietų kvapais. Dar prisidėjo pietų ruošimo iš vakaro rutina, ir vėl po truputį ėmiau varstyti pietų kavinės duris. Taupymas patyrė fiasko.
Va tada prisiminiau bento - japonišką pietų dėžutę. Šiek tiek panaršiusi internete aptikau neįtikėtiną grožį, o dar netrukus - neįtikėtiną lobį - justbento.com. Išbandžiau keletą receptų - paprasti ir puikūs, tad šiuo puslapiu nuo šiol vadovausiuosi gamindama skanius, sveikus ir, svarbiausia, japoniškus (!) pietus. Jie visiškai tobuli - paruošiami per 20 minučių, kalorijų kiekis suskaičiuotas sveikam svorio metimui, juose daug daržovių, patiekalai žiauriai pigūs, maistas skanus ir nešildytas (kas su mano paronijišku įtarumu dėl mikrobangės saugumo yra didis pliusas).
Mano bento dėžutėje jaukiai susiglaudė udon makaronai (angliavandeniai), teriyaki vištiena (baltymai), brokoliai su wasabi padažu, agurkas, pomidoriukas (daržovės) ir desertui kivi vaisius (mažesnėje dėžutėje). Maisto proporcijas ėmiau pagal justbento: 1 dalis angliavandenių, 1 dalis baltymų ir 2 dalys daržovių.

Jums prireiks:

Makaronams:
100 g udon makaronų išverdame pagal pakuotės instrukcijas, atvėsiname.
Makaronus dedame į vieną sandarios plastikinės dėžutės kampą.

Teriyaki vištienai:
300 g vištienos filė, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais
3 šaukštų sojų padažo
3 šaukštų medaus
3 šaukštų obuolių acto
1/4 šaukštelio tarkuoto šviežio imbiero
1 šaukšto krakmolo
Viską, išskyrus vištieną sumaišome - tai bus marinatas.
Vištienos gabalėlius subadome šakute ir dedame į marinatą.
Paliekame marinuotis ne mažiau 10 minučių, galima ir per naktį.
Išimame vištieną iš marinato.
Keptuvėje įkaitiname porą šaukštų aliejaus.
Ant vidutinės ugnies kepame vištieną apie 4 minutes uždengę dangčiu.
Apverčiame ir kepame dar 4 minutes jau be dangčio.
Atvėsiname, 100 g dedame į dėžutę, likusius - užšąldome kitam kartui.

Brokoliams:
nedidelės brokolio galvos
4 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų obuolių acto
1 šaukšto cukraus
1 šaukštelio wasabi krienų pastos
Nupjaustome brokolio žiedynus nuo koto.
Verdame apie 5 minutes pasūdytame vandenyje.
Keptuvėje ant nedidelės ugnies kaitiname soją, cukrų ir actą, kol ištirpsta cukrus.
Į atvėsintą padažą įmašome wasabi ir užpilame ant išvirtų brokolių.

Brokoliais apkaišome dėžutėje likusius tarpelius.
Įkomponuojame agurką, pomidoriuką, vaisių dėžutę.
Dedame į šaldytuvą nakčiai, o ryte nepamirštame pasiimti.


2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

DĖMĖTASIS DIKAS SU PLIKYTU KREMU



Šiandien desertui - tradicinis angliškas pudingas linksmu pavadinimu spotted dick (slangu - dėmėtas pimpis). Jis teisiog skandalingas, nes dėl įžeidžiančio pavadinimo ne taip seniai buvo perkrikštytas į gerokai padoresnį spotted Richard (dėmėtasis Ričardas). Na ir kaip po to galima nemylėti britų su jų mielomis keistenybėmis:) Svarbu paminėti, kad šis desertas yra tikra kalorijų bomba, tačiau britiškai beprotiškai gardus ir esant niūriam orui vertas kiekvieno kalto malonumo kąsnio. Originaliame recepte naudojami taukai, aš juos keičiau sviestu ir nesiskundžiu, nes skonis itin stipriai nesiskyrė nuo originalo ragauto Londone. Be to, manasis pimpis nedėmėtas. Taip nutiko todėl, kad originale "dėmės" atsiranda nuo į tešlą įmaišomų džiovintų juodųjų serbentų. Iš kur jų gauti pas mus nesugalvojau, tad naudojau trintus juodus serbentus, kurių nemaišiau tiesiai į tešlą, o suvyniojau kaip įdarą. Pudingą valgome su custard - plikytu anglišku kremu. P-a-l-a-i-m-a. Ir, aišku, saikas visame kame.

Pudingui Jums prireiks:
225 g miltų
3 šaukštelių kepimo miltelių
po 1/4 šaukštelio sodos ir druskos
115 g tarkuoto sviesto
55 ml pieno
1/2 puodelio nuplikytų razinų
1/2 puodelio trintų juodųjų serbentų su cukrumi
1/4 šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės

Dubenėlyje sumaišome razinas, serbentus ir citrinos žievelę. Tai bus įdaras.
Virtuviniame kombaine sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius sodą ir sviestą.
Po truputį švelniai įmaišome pieną, kol gauname tešlos kamuolį. Jį išminkome ir iškočiojame į stačiakampį, kurio išmatavimai maždaug 20 cm x 30 cm.
Ant tešlos tolygiai paskirstome įdarą, iš kraštų paliekame po centimetrą švarios tešlos, kurį patepame vandeniu.
Suvyniojame vyniotinį, kraštus atidžiai užspaužiame.
Sukame vyniotinį į foliją, folijos kraštus užrišame kaip saldainį ir verdame garuose 2 valandas arba 200 laipsnių karštumo orkaitėje 1,5 valandos.

Valgome su kremu, kuriam pagaminti prireiks:
300 ml pieno
4 kiaušinių trynių
3 šaukštų cukraus
1/2 šaukštelio vanilės esencijos

Sumplakame trynius, cukrų, vanilę ir 3 šaukštus pieno iki vientisos masės.
Likusį pieną kaitiname, bet neužviriname.
Palaukiame 10 minučių, kad pienas pravėstų, tada jį pilame plona srovele į trynių masę ir maišome.
Šią masę dedame į verdančio vandens vonelę (jokiu būdu ne ant tiesioginės ugnies!) ir kaitiname, kol ji sutirštėja, maždaug 15-20 minučių.

Pudingą valgome karštą, o kremas skanus tiek šiltas, tiek šaltas.
Viskas, skanaus :)


2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

KIBIS IŠ LEVANTO


Šio patiekalo istorija, galima sakyti, prasidėjo daugiau nei prieš trejetą metų. Besiruošdama savaitgalio išvykai į svaigųjį Amsterdamą, internete nutariau paieškoti įdomesnių vietelių užkąsti. Atradau puikius atsiliepimus apie falafelius, parduodamus kažkur kioskelyje prie universiteto. Tiesą pasakius, atsiliepimai buvo tokie viliojantys, kad iš trijų turimų dienų, pusdienį pašventėme falafelių paieškoms. Per ankstyvo pavasario dulksną ir žvarbų vėją. Falafelių neradome. Kodėl taip nutiko, istorija nutyli. Faktas, kad jau nuo tada itin magėjo paragauti falafelių. Ir kai pagaliau prisiruošiau juos gaminti, supratau, kad avinžirnių namuose nėra. Bet yra faršo. Tokiu būdu atradau sau Levanto virtuvę ir sužinojau, kad kibis (kibbe) yra šios virtuvės patiekalas, kažkuo panašus į falafelį, tik gaminamas iš skaldytų kviečių ir maltos mėsos. Jis gali būti valgomas žalias (ko tikrai neišdrįsčiau daryti iš parduotuvėje pirktos mėsos), arba kepamas (pasirinkau būtent šį mažiau ekstremalų variantą). Tarp sukauptų atsargų kažkaip neaptikau skaldytų kviečių, tad negaliu teigti, kad siūlau visiškai autentiško kibio receptą, bet pažadu, paragauti verta. Po paieškų internete apsistojau ties šiuo receptu, nes jame nors ir nėra skaldytų kviečių, tačiau prieskonių kombinacija labai panaši į naudojamą tikram kibiui.

Jums prireiks:

300 g kalakutienos faršo
2 šaukštų maltų džiuvėsėlių
2 šaukštų maltų riešutų (aš dėjau pistacijas)
1 šaukštelio maltos kalendros
2 šaukštelių malto kumino
1/4 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio paprikos miltelių
1 kiaušinio
druskos ir juodų pipirų

Visus ingredientus dedame į virtuvinį kombainą ir gerai išmaišome.
Suformuojame 8 pailgus rutuliukus, juos po du sumauname ant medinių iešmelių ir kepame grilyje 15-20 minučių.
Valgome su kuskusu, lavašu, marinuotomis daržovėmis ir jogurto padažu (sumaišome indelį natūralaus jogurto, trintą česnako skiltelę, šaukštelį natūralių citrinos sulčių, po 1/2 šaukštelio kumino, cinamono ir čili).