JAUTIENA SU KIBIAIS RYŽIAIS KELIONEI

          Mėgstu keliauti, na bet kas iš mūsų nemėgsta? Iki šiol pripažinau vieną vienintelę tolimesnės kelionės priemonę. Žinoma, lėktuvą. Nes nuo civilizuoto pasaulio mane skyrė duobėti ir mirtinai pavojingi Lenkijos keliai. Tačiau taip jau nutiko, kad neseniai išsiruošus komerciniais tikslais į tą pačią Lenkiją (jei tiksliau - Ikea), vienintelis būdas parsigabenti spintas, lovas ir kitą gėrį buvo diiiiidelė mašina. Na ir turiu pripažinti, jog keliai pas kaimynus gerokai patobulėjo, kai kur netgi driekiasi ES (labiau vokiečių ir britų) pinigais pastatytos erdvios autostrados. Regis, dar metai kiti ir į Europą pagaliau nusidrieks patogus žemės kelias. 

          Na o kadangi kelionė mašina trunka gerokai ilgiau nei lėktuvu, išmintinga pasirūpinti maisto atsargomis. Neprašoviau pasirinkusi gardų ir praktišką Tailando virtuvės skanėstą - keptą glazūruotą mėsytę kibių ryžių patalėliuose. Svarbu individualias porcijas supakuoti į atskirus mažus plastikinius maišelius, o tada dėka sulipusių ryžių šį maistą labai patogu valgyti tiesiog važiuojant. Niekas netrupa, rankos švarios ir pasisotiname sveiku maistu, o ne degalinės dešrainiais. Tobula! Receptą jau seniai aptikau pas Appon, tik šįkart vietoje kiaulienos naudojau jautieną. Kiauliuko mėsa buvo minkštesnė, bet jautukas sveikiau :) 

4 pocijoms prireiks:
250 g kibių ryžių (aš naudojau suši ryžius)
500 ml karšto vandens
300 g jautienos
2 šaukštų švelnaus sojų padažo
2 šaukštų medaus
1 šaukšto tamsaus sojų padažo
1 šaukšto sezamų sėklų
1/2 šaukštelio baltų maltų pipirų
2 šaukštų aliejaus
1 šaukštelio citrinų sulčių

Ryžius valandą mirkome vandenyje, tada išverdame pagal pakelio instrukcijas.
Jautieną supjaustome plonais kvadratėliais ir pusvalandžiui užmarinuojame sojos, medaus, sezamų, pipirų, aliejaus ir citrinos sulčių marinate.
Į keptuvę įpilame 3 šauktus vandens ir įkaitiname.
Dedame į keptuvę jautieną su marinatu ir kepame 8-10 minučių, kol mėsa iškepa.
Galime mėgautis iš karto arba kelionei supakuoti į mažus atskirus maišelius po truputį ryžių ir keletą gabalėlių jautienos.
Skanaus :)

KINIJA/ DIM SUMAI

Prašau susipažinti su naujuoju mūsų namų gyventoju - kinišku bambukiniu stymeriu (garų puodu). Mažulis atkeliavo kartu su manimi iš tolimosios Kinijos. Labai seniai apie jį svajojau ir štai pagaliau mes kartu:) Net negaliu paaiškinti savo užsispyrimo turėti būtent senovinę šio stebuklo versiją ir atkaklumo jo beieškant. Nors Pekino ir Šanchajaus gatvės pilnos garuojančių bambukinių stymerių, kuriuose gaminami įvairiausi skanėstai, patikėkit, būtent bambukinę versiją rasti nebuvo lengva. Supermarketų lentynos nukrautos moderniais garpuodžiais, tad paieškos persikelia į mažulytes krautuvėles ir sausakimšus turgelius. Rankose turiu lapelį su kiniškais rašmenimis parašytais žodžiais "bambukinis stymeris", kurį kaišioju kiekvienam pardavėjui po nosimi. Tie keistai šypteli ir purto galvą. Kyla įtarimas, kad hostelio registratorė ką šmaikštaus galėjo prirašyti. Vistik paieškos baigiasi sėkmingai išskirtinai vietiniams skirtame univermage, kur po smagių derybų mainais į 50 juanių (apie 17 litų) laikau rankose tikrų tikriausią bambukinį stymeriuką:))) Panaudodama kulinariniuose kursuose Yangshuo gautas žinias gaminu dim sumus - garintus koldūniukus su faršo įdaru. Anot Wikipedijos, dim sum pažodžiui reiškia "dalelė širdies". Tai lengvi užkandžiai, patiekiami garintuvuose ar mažose lėkštelėse prie kiniškos arbatos. Ach gi ir dar malonus siurprizas - Ozo Prisma parduoda wontonų tešlos lapelius, todėl gardūs kiniški pietūs ant stalo gali atsirasti akimirksniu. Beje, manau, kad įprastas garų puodas šiam patiekalui irgi tiktų. Taigi, receptas.

Jums prireiks:

5 lapelių wonton tešlos

100 gramų riebesnio kiaulienos faršo (kad įdaras būtų sultingesnis)

1 kiaušinio

30 gramų kiniškų juodųjų grybų, išmirkytų

20 gramų morkos

1 skiltelės česnako

4 svogūnų laiškų

1/4 šaukštelio baltųjų pipirų

1 šaukštelio druskos

1 šaukštelio austrių padažo

1 šaukšto krakmolo + 2 šaukštų vandens

Į virtuvinį kombainą dedame visus ingredientus, išskyrus tešlą ir krakmolą su vandeniu, ir labai smulkiai susmulkiname iki tirštos vientisos pastos.

Krakmolą išmaišome su vandeniu ir pilame į pastą. Dar kartą gerai išsukame.

Gautą įdarą išdalijame į 5 lygias dalis.

Į kiekvieną wontono lapelį dedame įdarą ir kruopščiai užspaudžiame padrėkintus kraštus.

Suformuotus koldūniukus dedame į aliejumi pateptą ar kepimo popieriumi arba kopūsto lapu užtiestą stymerį. Uždengiame dangčiu.

Paprastame puode užverdame daug vandens, dedame ant puodo stymerį ir gariname 10-15 minučių.

Viskas, skanaus!

Pss, labai gardu su acto ir sojos arba saldžiųjų čili padažu.

VALGOM SICILIJĄ

Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...

Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).

Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.

Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.

Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.

Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.

Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:

1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.

2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.

3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.

4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.

5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.

INDIŠKOS SVAJOS/ KOLDŪNAI LT

Noriu į Indiją. Nors neseniai iš jos grįžau. Susirgau Indija, nors nebuvau nei šventajam Varanasy, nei, tiesą pasakius, iš vis anei jokioj šventykloj. Nors suplanuotas kelionės maršrutas vertėsi aukštyn kojom jau patį pirmą vakarą. Nors mačiau Delio skurdą ir purvą. Pamilau šią šalį, svajoju vėl ten sprukti. Į nenusakomo grožio gamtą...



...į neišsemiamas kultūros ir dvasingumo gelmias... ten, kur neteko matyti tuštumo ir bukumo, kur kiekvienose matytose akyse švietė žmogiški žiburėliai...

...na ir, žinoma, kur neatsivalgomas maistas. Apžavėta visų masalų ir parantų kaip pamišėlė pritempiau į gimtą žemę nesuvokiamus kiekius nepažįstamų prieskonių (kai kurių dabar nebegaliu identifikuoti:)). Bet vat ir vistiek nesigauna kaip ten. Net iš tolo nepanašu. Svarstau, gal dėl šviežių kario lapų stygiaus, nes receptus tai tikrai autentiškus bandau štai iš čia. Ir, manau, pabandysiu iš čia.

Na o šiandien jau tiesiog nebesitverdama ilgesiu ėmiausi improvizuoti. Įkvėpimo sėmiausi iš sailus virtuvės, tik stiiiipriai sulietuvinau. Miksas (eina kalbos) išėjo visai neprastas: lietuviški koldūnai (akcija Maximoj, nors pigutis.lt apie tai tyli) + indiškas padažas =

2 porcijoms prireiks:

1 pakelio koldūnų

1 indelio natūralaus jogurto

1 pakelio varškės
po šaukštelį čili, kalendros miltelių

pusės šaukstelio druskos
3 šaukštų aliejaus ir sviesto

po žiupsnelį kario ir čili miltelių papuošimui nebūtina)

Koldūnus išverdame pagal pakuotės nurodymus ir nukošiame.

Kol verda koldūnai, išplakame vaškę su jogurtu, sudedame prieskonius ir druską, gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir ištirpdome sviestą, pakepiname koldūnus.

Koldūnus dedame į lėkštę, užpilame padažu, pabarstome milteliais.

Viskas, skanaus!

EI, SVEIKI!

Labu, sugrįžau:) Nors mano pasaulėlis ir pavirto į ankštą tamsią dėžutę, plaukiančią lediniu vandenynu, neiškęsiu nepasidalinusi Barselona. Štai mano matyta ir patirta Katalonijos sostinė:

1. Milžiniška

2. Žaisminga

3. Magiška

4. Romantiška

5. Stebuklinga

6. Žydinti

7. Atsipalaidavusi

8. Laisva

9. Psichodelinė

10. Ir labai pavojinga

TOFU PAGAL NANDOS

Svarsčiau, ar pažįstu bent vieną žmogų, kuris nemėgsta vištos. Nea, nė vieno. Na gerai, truputį sukčiauju, bet, teoriškai, jei žmogus vegetaras, tai nereiškia, kad jis nemėgsta vištos. Jis tiesiog jos nevalgo dėl kitų priežasčių. Taigi, višta yra universaliai mėgstama. Gerai, o kas bendra tarp vištos ir Londono? Va čia tai jau tikrai neteko sutikti nė vieno, kuris pasakytų, kad britų sostinė jam nemiela. Svaiginamai spalvingas megapolis, kurį dievina įvairiausių pomėgių individai, į kurį vis grįžtu ir grįžtu. Be viso ko, ten yra Nandos, kuriame gaminama skaniausia višta pasaulyje. Ir vėlgi neteko sutikti nė vieno, kuris apsilankęs nesvaigtų, kaip ten nerealu. Bet Nandos Vilniuje nėra ir, kaip suprantu, niekada nebus, taigi, draugiškas patarimas: besilankant Londone užsukite į šalia London Bridge esantį Nandos (pss, ten greičiausiai labai maloniai su personalu susikalbėsite gimtąja kalba:). O kolkas džiaugiamės, kad kai kurie iš mūsų turi šaunius-pri-šaunius bičiulius, kurie parveža Nandos marinatą lauktuvių. Bet marinuosiu ne vištą (nes vistiek nepavyks nieko panašaus į originalą), o tokį pat kaip Londonas multikultūrinį tofu. Ne visai į temą, bet skanu:)

Prireiks:

200 g kieto tofu sūrio

1/2 stiklinės Nandos peri-peri marinato

1 šaukšto aliejaus

Sūrį supjaustom riekelėm, dedam į maišelį, užpilam marinatu.

Palaikom bent valandą šaldytuve, geriau - per naktį.

Keptuvėje įkaitiname aliejų iki vidutinio karštumo.

Kiekvieną sūrio riekutę kepam apie 2 minutes, apverčiam ir skrudinam dar 2 minutes.

Viskas, skanaus!

P.s. vietoj minėto marinato galima naudoti bet kokį kitą, bet žiūrėkit, kad būtų kuo mažiau visokių E, konservantų ir pan.  Save reikia mylėti:) 

BAKLAŽANŲ KARIS

Noriu į Indiją. Nepaisant to, kad autoritetingo asmens nuomone ten yra šiurpiai antisanitarinės sąlygos, žmonių per daug, o Goa sala - narkomanų rojus. Traukia kaip magnetas ten. Darjeeling Limited, žinoma, dar pakurstė seniai rusenantį norą. Smagios kelionių agentūrų kainos - štai jos gali įtikinti pasilikti gimtojoje žemėje (nors, tiesą pasakius, kelionių agentūros paslaugomis naudojausi kartą, kai poilsinę kelionę Turkijon suorganizavo. Nuo to karto nei į agentūras, nei į Turkijos kurortus kojos nebekeliu). O smagiausia, kad už mūsų agentūrų siūlomą kainą per airtreksą galima susiplanuoti kelionę aplink pasaulį:))) Va čia tai geras. Kol svajoju apie Indiją, klausau štai tai ir ruošiu karį. Kulinarinė kelionė irgi neblogai:) Tiesa, autentiškumo negarantuoju, bet tikrai skanu.

2 žmonėms prireiks:

1 šaukšto kario miltelių

1 šaukšto alyvuogių aliejaus

1 baklažano, supjaustyto kubeliais

1 pomidoro, supjaustyto kubeliais

1 skiltelės česnako, susmulkinto

1 šaukštelio imbiero, sutarkuoto

1 stiklinės vištienos arba daržovių sultinio

1/2 stiklinės konservuotų avinžirnių

druskos ir pipirų

Įkaitintoje sausoje keptuvėje apie 1 minutę maišant pakepinam kario miltelius, supilam į indelį ir pasidedam iki vėliau.

Keptuvėje ant vidutinio karštumo įkaitinam aliejų.

Suberiame pomidorą, česnaką, imbierą, kepam 3 minutes.

Įdedame pakepintą karį ir kepam dar 2 minutes.

Dedam baklažaną, pilam sultinį.

Maišydami verdam apie 8 minutes.

Išimam su kiaurasamčiu baklažaną, sudedam į dubenį.

Keptuvėje likusį skystį kaitinam ant karštos ugnies apie 3 minutes, kol skysčio dvigubai sumažėja.

Supilam į sutirštėjusį padažą baklažanus ir avinžirnius, pabarstom druska ir pipirais.

Pašildom gerą minutę.

Viskas, skanaus!

p.s. labai tinka su kuskusu

LAUKTUVĖS

Kaip teisingai dainavo Audrey Hepburn kultiniame Breakfast at Tiffany's: there's such a lot of world to see. Man būtina patikrinti, ar pasaulis tikrai toks didelis ir įvairus. Ir kad ir kaip stengiuosi nevilkti visokių niekučių iš mielų kampelių, nesiseka ir viskas. Štai puikus pavyzdys - tradicinis milaniečių šventinis pyragas ir itališkosios grappos aromatizatorius kavai. O už itališką kavą iš vis nieko geriau nėra. Ten net Starbucksas neužsiveisė, štai kokias stiprias tradicijas puoselėjanti tauta yra tie italai. Stipriai gerbiu juos už tai. Paslaptis apie prabangųjų Milaną: visiškai nerealu pajausti tikrą milanietišką atmosferą happy hour metu, t.y. darbadieniais, maždaug nuo 5 iki 8 val. vakare, daugelis kavinukių skelbią laimingas valandas, kuomet perkant gėrimą, visiškai dykai galima ragauti visų užkandžių, patiektų ant baro ir kiek tik širdis geidžia. Patartina įslysti, apsižiūrėti kas ką siūlo, ir kur patinka - apsistoti. Dieviškai puikiai pavakarieniavome bohemiškosios Breros užkandinukėje...