Rodomi pranešimai su žymėmis eko. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis eko. Rodyti visus pranešimus

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

EKOLOGIJA IR BALKONININKYSTĖ


    
      Pažiūrėjusi Jamie Oliverio "Food Revoliution" prisiminiau tą patį klausimą, kaip ir prieš dvejus metus - ką valgyti sveika? Labai malonu nostalgiškai paimti krepšiuką ir traukti į turgelį pirkti šviežių traškių salotų, špinatų lapelių, ridikėlių, svogūnų laiškų... Juk jei juos parduoda gero veido močiutė, darbščiomis rankomis išauginusi  savo darže (ar ant palangės), šie žalumynai yra tik vitaminai ir nieko daugiau, ar ne?? Nebūtinai. Nes močiutės kaimynų sklypas gali būti gausiai tręšiamas cheminėmis medžiagomis, arba pati senolė užbarsto salietros, kad špinatukai žalesni ir gražesni augtų. 
      Apie prekybos centruose parduodamų daržovių sveikumą jau seniai nebegalvoju, bet visiškai saugus variantas man atrodė ekologiška etikete pažymėtos svaiginančiai brangios prekės. Iki kol sudalyvavau paskaitoje apie sveikus produktus: natūralius,  ekologiškus ir biodinamiškus. Tiesa, ten kalba ėjo ne apie maistą, o apie kosmetiką, tačiau gauta informacija gerokai sutrikdė. Pasirodo, kompetentingos institucijos yra patvirtinusios standartinius sertifikavimo simbolius, kurie puošia tik nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Lietuvos nė vienas gamintojas iki šiol oficialiai nėra sertifikuotas kaip ekologiškas. Beje, tam kad produktas būtų pripažintas ekologišku, užtenka kad bent 5 procentai jo sudėties būtų natūralūs, likę 95 procentai - ta pati chemija. Tuomet ar verta pirkti brangesnį produktą?
       Mano taktika tokia: rinkdamasi prekę skaitau ne tik jos pavadinimą, bet ir etiketę (jei ji skamba panašiai į chemijos konspektus - neimu); visiškai atsisakyti produktų su sintetiniais priedais neišeina, tačiau stengiuosi vartoti juos saikingai; na ir, įkvėpta balkonininkės mėgėjos, auginu balkone prieskonines žoleles:)

2009 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis

PRIESKONINIŲ ŽOLELIŲ RUOŠINIAI


Šiandien su didžiuliu pasimėgavimu prisiskyniau šviežio baziliko lapelių, pasiėmiau neseniai prirautų česnakų, prisiskyniau sunokusių pomidorų. Vakarieniausime pastą su elementariu, tačiau oi-kokiu-gardžiu šviežių pomidorų padažu. Ir ne tik šįvakar, bet ir po poros mėnesių. Kaip? Paprasčiau net nebūna - sutriname česnaką, bazilikus ir pomidorus trintuvėje ir užšaldome (nuotraukoje raudoni kubeliai). Žiemai pasirūpinau ne tik šio padažo, bet gi dar susitryniau česnaką su čiobreliais, su raudonėliu, su krapais. Vidury žiemos su malonumu įmesiu mažą kubelį į sriubą ar padažą. Tikiuosi visai kito skonio, negu konservuotų ar džiovintų žolių.

2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

DARŽOVĖS ŽIEMAI


Tauta sako: "ruošk roges vasarą" ir nemeluoja. Živilės šviežių vasarinių daržovių komentaras paskatino prisiminti primirštą skyrelį atsargos. Morkyčių ir žirniukų derlius trumpalaikis, o rudens/žiemos sezonas prasidėjęs nenoriai baigiasi, tad turime būti gudrūs. Sugaiškime kelias minutes dabar ir speiguotą žiemos vakarą galėsime sriubytę pagardinti vasaros skonių puokšte iš savo daržo.

Jums prireiks:
250 gr. poro, supjaustyto
750 gr. žirnelių, išlukštentų
500 gr. morkyčių, supjaustytų
100 ml. vandens
žiupsnelio druskos
šaldymo maišelio

Vandenį užviriname puode, pasūdome ir suberiame žirnelius ir morkas.
Verdame 20 minučių.
Nupilame vandenį, atvėsiname, įmaišome porus ir supilame į šaldymo maišelį.
Saugiai padedame į šaldiklį.
Prieš vartodami atšildome puode ant lėtos ugnies.
Beje, į šį mišinį galima įmašyti bulvių, svogūnų, žiedinių kopūstų, netgi mėsos. Laisvė fantazijai.

2008 m. liepos 5 d., šeštadienis

DUONINUKAS


Ar pasaulinis badas paveikė jus taip pat kaip ir mane? Kai atradus sudžiūvusią duonos riekę apsiverkia širdis ir ranka nekyla jos išmesti. Valgyti, vistik, ji netinkama. Gali pagelbėti gerieji pasauliniai trendai, o gal teisingiau lietuviškas gobšumas (na gerai, praktiškumas. Na kas dar be mūsų, galvijų žarnas, įdarytas kruopomis ir krauju, priskiria nacionalinės virtuvės pasididžiavimui?) Gerai, grįžtu prie duonos. Visiškai paprastas receptukas išgelbsti sąžinės ramybę ir alkaną pilvuką. Realiai tai tas pats sumuštinukas, bet jį kramsnojant apima šiltas jausmas - aš nepriklausau niekingų švaistytojų grupei.

1 sumuštiniui prireiks:

2 riekių sudžiūvusios duonos
1/2 stiklinės šilto vandens
1 kiaušinio
2 šaukštų saldaus čili padažo
1/4 šaukštelio druskos
1 šaukšto aliejaus
riekelės pomidoro
riekelės balto sūrio

Duoną užpilame vandeniu ir paliekame 15 minučių, kad suminkštėtų.
Į smulkintuvą sumetame pamirkytą duoną, kiaušinį, čili padažą, druską ir susmulkiname iki vientisos masės.
Iš gautos masės suformuojame du blynukus.
Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, į jį dedame blynukus.
Kepame po porą minučių iš kiekvienos pusės.
Išimame, ant vieno blynuko dedame sūrį, ant jo pomidorą, užvožiame antru blynuku.
Skanaus, planetos gelbėtojai!

2007 m. gruodžio 19 d., trečiadienis

EKO AVIETĖS



Konservantų džiunglėse kaip niekad norisi natūralumo. Tik iš kur Kalėdoms gauti savo rankomis rinktų aviečių? Paprasta: reikia pasiimti iš šaldiklio. Bet pirma jas reikia ten padėti. O tą padaryti reikia vasarą, kai auksiniai saulės spinduliai šildo prisirpusias uogas.

Į šaldiklio stalčių įtiesiam kepimo popierių.
Vienu sluoksniu atsargiai supilam švarias sausas uogas.
Šaldom.
Kai užšąla, po kokių trijų valandų, supilam į plastikinius šaldymo maišelius ir padedam šaldiklyje kol prireiks.

2007 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

MĖTŲ LEDUKAI




Nuo šiol tai vienintelis būdas visada turėti mėtų lapelių. Aišku, galima naudoti džiovintus lapus, bet jie toooli gražu ne taip įspūdingai atrodo. O tam tikrų kokteilių be šitų ledukų tiesiog neįsivaizduoju.

Švarius ir sausus mėtų lapelius susmulkinam, sudedam į ledukų fomeles, užpilam vandeniu ir užšaldom.
Kai užšąla (geriausia palikti pernakt), išimam iš formelių ir supilam į plastikinius šaldymo maišelius.