POPIERIAUS PLONUMO KIAULIENA - BULGOGI

Gal neatsisakytumėte vakarienei ko nors įspūdingo ir gardaus, tačiau ir super lengvai paruošiamo beigi nebrangaus? Tikrai nesuprasčiau, jei šis epitetų derinys pasirodytų kažkam neviliojantis. Vakarieniaudami prie vyno taurės galėtumėte papasakoti, jog šis šedevras yra korėjietiškas bulgogi - plonos kiaulienos riekelės, marinuotos sojos ir prieskonių padaže. Išvertus bulgogi reikštų ugnies mėsa, kadangi šis patiekalas tradiciškai ruošiamas ant atviros ugnies (šaltinis - wiki). Nepaisant to, keptuvės pagalba galima pasiekti puikų rezultatą - burnoje tirpstančią palaimą. Mažytė paslaptis - norėdami supjaustyti mėsą popieriaus plonumo riekelėmis, prieš tai įkiškite mėsą pusvalandžiui į šaldiklį - sukietėjusią pjaustyti vieni juokai. Receptas - iš puikiosios Marthos Stewart.

Jums prireiks:

400 g kiaulienos nugarinės
6 skiltelių česnako, susmulkinto
1/4 puodelio sojos padažo
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų sezamų aliejaus
2 šaukštelių smulkintų džiovintų aštriųjų pipirų
2 šaukštelių tarkuoto šviežio imbiero
1/4 šakštelio juodųjų pipirų
1/2 poro, supjaustyto žiedeliais
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
pakepintų sezamo sėklyčių papuošimui

Dubenėlyje sumaišome česnaką, soją, cukrų, aliejų, aštrius ir juodus pipirus, imbierą ir porą.
Supjaustome nugarinę skersai plonomis riekelėmis ir sudedame į marinatą.
Marinuojama ne mažiau 10 minučių.
Iki vidutinio karštumo keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų ir pakepiname mėsą su porais. Marinatą išpilame.
Pabarstome sezamo sėklomis.
Garnyrui - virti ryžiai ir, mano atveju, likusiame marinate pakepintos apvirtos šparaginės pupelės.
Viskas, skanaus!

REVOLIUCIJA: PIGIAUSI IR SVEIKIAUSI PRODUKTAI

     Vaikiškai nudžiugau internete netikėtai atradusi itin naudingą sąrašiuką. Juk ne paslaptis, kad parduotuvėje sąskaita nemaloniai nustebina perkant geresnės kokybės ir sveikesnes prekes. Tačiau teisingas senas posakis, kad sveikata brangiau už viską. Šioje vietoje labai paranku turėti pigių ir sveikų produktų sąrašą, sudarytą įvertinus produkto universalumą (gali būti valgomas tiek žalias, tiek kaip tam tikro patiekalo ingredientas), pigumą ir maistinę vertę (daug vitaminų, mineralų, baltymų, skaidulų ir/ar kalorijų). Taigi, magiškasis topas:

1. Bananai

2. Pupos

3. Konservuoti pomidorai

4. Morkos

5. Šaldyti špinatai

6. Lęšiai

7. Avižiniai dribsniai

8. Riešutų sviestas

9. Žirniai

O čia Glamour dvyliktukas pačių švariausių vaisių ir daržovių, t.y. tokių, kurios mažiausiai turi pesticidų pėdsakų, todėl drąsiai gali būti valgomos ir neekologiškos: 

1. Svogūnai

2. Avokadai

3. Kukurūzai

4. Ananasai

5. Mango

6. Topinambai

7. Smidrai

8. Kivi

9. Kopūstai

10. Baklažanai

11. Melionai

12. Arbūzai

.... ir dvylika "murzių":

1. Salierai

2. Persikai

3. Braškės

4. Obuoliai

5. Mėlynės

6. Nektarinai

7. Paprikos

8. Špinatai

9. Lapiniai kopūstai

10. Vyšnios

11. Bulvės 

12. Vynuogės

SVEIKOS ATSARGOS: 2 DALIS

    Ir vėl nelabasis koją pakišo bandant sveikai maitintis? Nenuostabu, kad sunku atsispirti šaldyve besišypsančiam kolos buteliukui ar stalčiuje pasalūniškai tykančiam čipsų pakeliui. Moralas paprastas - namuose neturi būti pasalūnų, o jų vietą lai užima gerieji produktai, nuo kurių ne tik pasisotiname, bet ir išvengiame sąžinės graužaties. Tęsiant sveikų atsargų temą, pristatau kandidatus į ilgalaikius lentynų šeimininkų postus:

1. Česnakas. Be jo sunku įsivaizduoti bet kurios šalies virtuvę. Jis padeda kovoti su infekcijų sukėlėjais, įskaitant peršalimo virusus, gydo opas ir padeda pašalinti metalus, pvz. šviną, iš organizmo.

2. Svogūnas. Kaip ir česnakas, jis slopina infekcijas, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina cholestorolį. Be jo sunku įsvaizduoti sriubas (neskaitant pieniškų) ar troškinius.

3. Konservuoti pomidorai. Išimtis iš bendros taisyklės, kad kuo šviežesnė daržvė, tuo ji naudingesnė. Pomidoruose esantis likopenas, kurio organizmas pats gaminti nemoka, saugo nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažina vėžio riziką. Šauniausia, kad likopeną organizmas geriau pasisavina iš konservuotų pomidorų, nei iš šviežių, tad verta apsirūpti konservais ir sultimis. 

4. Džiovinti grybai, ypač miškiniai. Mažai kalorijų, daug skonio, o anot kasteneina, grybai turi ir naudingų medžiagų. 

5. Šaldytos uogos. Ypač jei naminės ir užšaldytos pačiame derliaus įkarštyje, jos daug naudingesnės, nei šviežūs, bet beskoniai nesezoniniai vaisiai žiemos metu. O šaldytos mėlynės, mango ir braškės net ir užšaldytos išlaiko antioksidantus.

6. Čili pipirai. Jie turi šešiskart daugiau vitamino C nei apelsinai, be to, gausiai A ir B vitaminų. Čilyje esantis kapsicinas malšina skausmą ir gerina kraujotaką.

7. Prieskoninės žolelės. Tiek šviežios (iš balkono), tiek džiovintos. Jei patiekalui trūksta skonio, daug sveikiau jį gardinti ne druska, o petražolėmis, kalendra, raudonėliu, kmynais ar šalavijais.  

8. Riešutai. Maistingiausi iš maistingiausių yra migdolai, graikiniai, pekano ir kedrų riešutai. Labai gardu salotose, padažuose ar tiesiog kaip užkandis. 

10. Alyvuogių aliejus. Dėl šiame aliejuje esančių mononesočiųjų riebalų, alyvuogių aliejus naudingas širdžiai ir skatina riebalų skaidymąsi. Kepimui galima naudoti pigesnį vynuogių sėklų aliejų, kuris šildamas negamina laisvųjų radikalų.

11. Bolivinė balanda, rudieji ryžiai, pilno grūdo makaronai. Visi jie - gerųjų angliavandenių šaltinis, neturintis glitimo.

12. Ankštiniai augalai: pupos, avinžirniai, lęšiai. Puikus skaidulų šaltinis, ypač būtinas žmonėms, nevalgantiems mėsos.

13. Jūros druska. Natūraliai garinta, todėl turi daugiau mineralų ir skonio, nei perdirbta stalo druska. Tokiu būdu jos sunaudojame mažiau, nei įprastinės. 

14. Žuvų padažas. Keli šio padažo lašai praturtins sojos-laimo padažą, jautienos karį ar aštrų barbekiu marinatą.

15. Garstyčios, actas ir medus. Tarti griežtą NE majonezui labai sunku, bet šių trijų produktų pagalba galima sumaišyti kuo puikiausių padažų ir bent kartais jais pakeisti riebaluotąjį cholesterolinį majonezą.

Tai toli gražu ne baigtinis sąrašas, tačiau nebloga pradžia. Svarbu nepamiršti kas keletą dienų apsirūpinti šviežiomis daržovėmis, kietu sūriu, neriebiu jogurtu, na gal dar vynu bei alyvuogėmis, ir išlaisvinti fantaziją. Manau, tai jau būtų tvirtas žingsnis sveikesnio gyvenimo link. 

Pagal marthastewart.

EKOLOGIJA IR BALKONININKYSTĖ

    
      Pažiūrėjusi Jamie Oliverio "Food Revoliution" prisiminiau tą patį klausimą, kaip ir prieš dvejus metus - ką valgyti sveika? Labai malonu nostalgiškai paimti krepšiuką ir traukti į turgelį pirkti šviežių traškių salotų, špinatų lapelių, ridikėlių, svogūnų laiškų... Juk jei juos parduoda gero veido močiutė, darbščiomis rankomis išauginusi  savo darže (ar ant palangės), šie žalumynai yra tik vitaminai ir nieko daugiau, ar ne?? Nebūtinai. Nes močiutės kaimynų sklypas gali būti gausiai tręšiamas cheminėmis medžiagomis, arba pati senolė užbarsto salietros, kad špinatukai žalesni ir gražesni augtų. 

      Apie prekybos centruose parduodamų daržovių sveikumą jau seniai nebegalvoju, bet visiškai saugus variantas man atrodė ekologiška etikete pažymėtos svaiginančiai brangios prekės. Iki kol sudalyvavau paskaitoje apie sveikus produktus: natūralius,  ekologiškus ir biodinamiškus. Tiesa, ten kalba ėjo ne apie maistą, o apie kosmetiką, tačiau gauta informacija gerokai sutrikdė. Pasirodo, kompetentingos institucijos yra patvirtinusios standartinius sertifikavimo simbolius, kurie puošia tik nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Lietuvos nė vienas gamintojas iki šiol oficialiai nėra sertifikuotas kaip ekologiškas. Beje, tam kad produktas būtų pripažintas ekologišku, užtenka kad bent 5 procentai jo sudėties būtų natūralūs, likę 95 procentai - ta pati chemija. Tuomet ar verta pirkti brangesnį produktą?
       Mano taktika tokia: rinkdamasi prekę skaitau ne tik jos pavadinimą, bet ir etiketę (jei ji skamba panašiai į chemijos konspektus - neimu); visiškai atsisakyti produktų su sintetiniais priedais neišeina, tačiau stengiuosi vartoti juos saikingai; na ir, įkvėpta balkonininkės mėgėjos, auginu balkone prieskonines žoleles:)

PLOKŠČIO PILVUKO PASLAPTYS

        Nagi, kokius jausmus jums kelia šylantys saulutės spinduliai: vaikišką džiaugsmą, kad pagaliau galima traukti iš spintos trumpučius šortukus, ar vistik rūpestį, kaip užmaskuoti per žiemą sukauptas atsargas tose vietose ?...
        Gegužės Glamour numeryje aptikau sąrašą maisto produktų, kurie natūraliai plonina pilvuką skatindami virškinimą arba skysčių pertekliaus pašalinimą. Skubu pasidalinti:) Vienas jų - citrusiniai vaisiai ir štai visiškai paprastutis receptas: į stiklinę vandens įspaudžiame citrinos sulčių. Ir gaivu ir figūrai naudinga :) 

Kiti geradariai yra:

- mėlynės. Anot tyrimų, ši uoga susijusi su pilvo riebalų mažinimu. 

- smidrai. Natūralus diuretikas.

- lašiša. Omega-3 šaltinis, skatinantis virškinimą.

- arbūzas. Dar vienas gamtinis skysčių šalintojas. 

      O štai blogiukai, skatinantys pastorintą taliją: alkoholis (daug išgeriantiems žmonėms kaupiasi pilvo riebalai), sojos padažas (didelis druskos kiekis skatina skysčių kaupimąsi), konservuotos sriubos, spraginti kukurūzai (išpūstas maistas pučia pilvuką) ir džiovinti vaisiai (ech, pasirodo šis gardus skaidulų šaltinis pripildytas cukraus).  

          Ką gi, verta pabandyti!

BENTO PIETŪS SU TOFU

     Pagaliau pasaulį išvydo dar vienas bento rinkinukas. Jame šįkart karaliauja virti ryžiai, keptas tofu ir daržovių miksas. Na taip, nieko ypatingai mandro čia nėra, tačiau paprasta pagaminti ir gardu. 

   Labai patiko daržovių miksas, kadangi jis nepaprastai universalus: priklausomai nuo pagardų šis mišinys gali transformuotis į japonišką, itališką ar kinišką. 

    Taip pat sužinojau tofu paruošimo techniką. Pasirodo, bento pietums tinka tik kietasis tofu, be to, prieš ruošiant jį būtina dehidratuoti. Just bento siūlo tris tofu išsausinimo būdus. Pirmasis - 2 minutės mikrobangėje ant aukščiausios temperatūros. Neabejotinai paprasčiausias būdas, bet mano religija kategoriškai nepripažįsta mikrobangės. Antrasis būdas - pavirti tofu 2-3 minutes vandenyje ir gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Trečiasis būdas - paspausti tofu po pjaustymo lentele, užkrauti sunkiu daiktu ir palikti, kol tofu sumažėja maždaug dvigubai. Aš naudojau paskutiniųjų dviejų metodų miksą: paviriau tofu, o paskui 10 minučių paslėgiau. Iškepęs tofu buvo visai ne tižus ir itin gardus. 

Jums prireiks:

1 puodelio virtų ryžių

Ryžius dedame į vieną dėžutės galą.

100 g kepto tofu:

100 g nusausinto tofu

1 šaukšto aliejaus

2 šaukštų sojos padažo

2 šaukštų saldaus čili padažo

Tofu supjaustome kąsnio dydžio gabaliukais.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame tofu, užpilame sojos ir čili padažus, vartydami kepame 5 minutes.

Tofu dedame į kitą dėžutės galą.

200 g daržovių mikso:

2 svogūnų 

3-4 paprikų

2 skiltelių česnako

žiupsnelio druskos

2 šaukštų aliejaus

Česnaką sukapojame.

Likusias daržoves supjaustome kaip galima plonesnėmis juostelėmis.

Keptuvėje įkaitianme aliejų, dedame česnaką ir daržoves, užbarstome druskos.

Kepame ant vidutinės ugnies maišydami 10-30 minučių. Kuo ilgesnis kepimo laikas, tuo intensyvesnis skonis, tačiau daržovės paranda traškumą. Aš kepiau kažkur 15 minučių.

Galime pagardinti sojos, čili, austrių padažais arba mėgiamomis žolelėmis - fantazijos reikalas.

Daržoves dėžutėje tupdome tarp ryžių ir tofu.

Beje, uždengtos šaldytuve daržovės laikosi savaitę, jas taip pat galima užšaldyti.

Užpildytą dėžutę nakčiai dedame į šaldytvą, o ryte nepamirštame pasiimti.

Skanaus !

SVEIKOS ATSARGOS 1: APELSINAI

            Kam eiti į parduotuvę šviežio brokolio ir lašišos, jei stalčiuje guli pakutis makaronų, o šaldytuve - gabalėlis sūrio ir kečupas? Atrodo, kad sveikos mitybos sėkmę nemaža dalimi lemia ir patogumas - juk ką turiu po ranka, tą ir valgau. Man taip nepatinka, todėl formuluojame užduotį: kaip užtikrinti patogias sveikuoliškų ingredientų atsargas namuose. 

           Pasidalinsiu viena iš paprasčiausių mano atrastų gudrybių. Po ne itin sveiko pagrindinio patiekalo, na, tarkim, tų pačių makaronų su sūriu, mėgstu sugraužti obuolį, o dar geriau sultingą apelsiną.  Šis vaisius mūsuose dažniausiai parduodamas sunokęs ir pakankamai ilgai negenda, todėl priskiriu jį prie sandėliuojamų gėrybių. 

          Apelsinus verta nuolat laikyti vaisių lėkštėje ne tik dėl sugebėjimo ilgai išlaikyti šviežumą, bet ir dėl plačių jų naudojimo galimybių. Pirmiausia į galvą ateina apelsinų žievelės panaudojimas kulinarijos kepiniuose ir kremuose. Kam pilti sintetinę esenciją, jei maistą galima pagardinti naturaliu vaisiumi? Be to, apelsino sultimis ir žievele galima pagyvinti marinatus ir padažus. O kur dar kokteiliai, maišomi su apelsinų sultimis arba teisiog estetiniais sumetimais puošiami apelsino žievelės ringe?

           Taigi, apelsiną šimtu procentų užskaitau kaip pirmąjį sveikos virtuvės atsargų ingredientą.

DĖMESIO VERTA KNYGA: STALTIESĖS RITMU

Ar jums kelia siaubą ir pasibjaurėjimą mintis, kad "teks valgyti  dešrą, prikimštą natrio nitrato E 251, naudojamo dinamito gamyboje, arba glutamato E 621, dirginančio nervų sistemą, arba unitazams plauti naudojamo stabilizatoriaus E 450"?

O gal jūs manote, kad dėl "skonio nesiginčijama" ir labiau už viską pasaulyje mėgstate gausiai kečupu bei majonezu pagardintą picą užgerti braškiniu pieno kokteiliu?

Man būna įvairiai, tačiau nesitikėjau, kad skaitant gastronominę knygą gali šitaip sudrebėti kasdienio pasaulio pamatai. Na taip, žinojau, kad konservantai yra kenksmingi. Kad už naminius ekologiškus produktus nieko geriau nėra. Kad italai be proto myli savo virtuvę ir ta meile paprasta užsikrėsti. Kad kulinarinis išsilavinimas būtinas ir kad jis brangiai kainuoja. Manau, "Staltiesės ritmu" galėtų būti gastronominio išprusimo pradžiamokslis, nes jame dėstoma virtuvės ideologija: greito ir lėto maisto, produktų sezoniškumo, maisto derinių, nacionalinio valgymo ypatumų teorijos. Be to, čia gausu praktinių patarimų, pavyzdžiui, kaip atskirti gerą kavą, kodėl raudonas vynas netinka su pica, kaip išsirinti alyvuogių aliejų, kaip ragauti vyną, ir dar daug daug visko. Tai tarsi enciklopedija, tačiau ypatinga enciklopedija, nes skaitosi ši knyga kaip šmaikštus romanas, kai prieš užmiegant norisi perskaityti dar vieną, ir dar vieną, ir dar vieną puslapį.

Trumpai ir aiškiai: rekomenduoju: Paulius Jurkevičius. Staltiesės ritmu. "Tyto alba", 2010 m. 

BENTO PIETŪS SU SOBORO

Štai dar vieni bento pietūs: ryžiai, pabarstyti jautienos soboro, virtas putpelės kiaušinis, pievagrybiai, pomidorai, agurkas ir dėželė vaisių. Jau senokai dėmesį buvo patraukęs soboro universalumas, nes jį visą savaitę galima laikyti šaldytuve, taip pat galima užšaldyti. Jis stipraus skonio, todėl nedideliu kiekiu galima paskaninti ryžius, įmaišyti į daržoves, įvynioti į omletuką. Vienas šaukštas soboro turi apie 40 kalorijų (anot justbento).

Jums prireiks:

1 puodelio virtų ryžių

Ryžius dedame į vieną dėžutės galą.

1/2 puodelio soboro:

450 g faršo (aš naudojau jautieną, bet tinka bet kuri mėsa)

1 šaukštelio aliejaus

1/2 puodelio smulkiai supjaustytų svogūno laiškų

1 skiltelės česnako, susmulkinto

2 šaukštų tarkuoto imbiero

2 šaukštų cukraus

2 šaukštų obuolių acto

3 šaukštų sojos padažo

3 šaukštų austrių padažo

Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame daržoves ir kepiname, kol suminkštėja.

Dedame faršą ir skrudiname, kol gražiai parusta.

Užbarstome cukrų, maišome kol šiek tiek karamelizuojasi.

Užpilame actą, maišome, kol nugaruoja.

Pilame sojų ir austrių padažus, kaitiname, kol skystis nugaruoja, bet mėsa dar drėgna.

Paimame 1/2 puodelio pietums, užbarstome ant ryžių dėžutėje, likusį soboro užšąldome.

1 virto putpelės kiaušinio

Kiaušinį perpjauname pusiau ir dedame ant soboro.

2 virtų mažučių šampinjonų

Grybukus tupdome soboro viduryje.

Mėgiamų vaisių (pas mane kriaušės, vynuogės, granatų sėklos) dėžutė.

Likusius tarpus užkamšome pomidorais ir agurkais (gražaus agurko pjūvio išmokau iš čia).

Dėžutę dedame į šaldytuvą, ryte nepamirštame pasiimti.

Skanių pietų:)

BENTO PIETŪS

Štai istorija, kaip dvi problemos man atvėrė dureles į paslaptingą japonų kulinarinį pasaulį.

Pirmoji problema. Japonų virtuvė, kaip ir visa jų (pop) kultūra, mane žavi jau seniai. Tik tas žavesys toks iš tolo-tolo, nes man, kaip žmogui nemokančiam japonų kalbos, prieinami tik japonų autorių knygų vertimai, titruoti japonų filmukai ir versti-išversti receptai, kuriuose geriausiu atveju pusės ingredientų nepažįstu ir net neįsivaizduoju, ar jų pas mus jų išvis kur nors galima rasti.

Antroji problema. Tiek pinigų, tiek sveikatos taupymo sumetimais nutariau į darbą neštis naminius pietus. Kokį mėnesį atkankinau kolegas mikrobangų krosnelėje šylančių pietų kvapais. Dar prisidėjo pietų ruošimo iš vakaro rutina, ir vėl po truputį ėmiau varstyti pietų kavinės duris. Taupymas patyrė fiasko.

Va tada prisiminiau bento - japonišką pietų dėžutę. Šiek tiek panaršiusi internete aptikau neįtikėtiną grožį, o dar netrukus - neįtikėtiną lobį - justbento.com. Išbandžiau keletą receptų - paprasti ir puikūs, tad šiuo puslapiu nuo šiol vadovausiuosi gamindama skanius, sveikus ir, svarbiausia, japoniškus (!) pietus. Jie visiškai tobuli - paruošiami per 20 minučių, kalorijų kiekis suskaičiuotas sveikam svorio metimui, juose daug daržovių, patiekalai žiauriai pigūs, maistas skanus ir nešildytas (kas su mano paronijišku įtarumu dėl mikrobangės saugumo yra didis pliusas).

Mano bento dėžutėje jaukiai susiglaudė udon makaronai (angliavandeniai), teriyaki vištiena (baltymai), brokoliai su wasabi padažu, agurkas, pomidoriukas (daržovės) ir desertui kivi vaisius (mažesnėje dėžutėje). Maisto proporcijas ėmiau pagal justbento: 1 dalis angliavandenių, 1 dalis baltymų ir 2 dalys daržovių.

Jums prireiks:

Makaronams:

100 g udon makaronų išverdame pagal pakuotės instrukcijas, atvėsiname.

Makaronus dedame į vieną sandarios plastikinės dėžutės kampą.

Teriyaki vištienai:

300 g vištienos filė, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais

3 šaukštų sojų padažo

3 šaukštų medaus

3 šaukštų obuolių acto

1/4 šaukštelio tarkuoto šviežio imbiero

1 šaukšto krakmolo

Viską, išskyrus vištieną sumaišome - tai bus marinatas.

Vištienos gabalėlius subadome šakute ir dedame į marinatą.

Paliekame marinuotis ne mažiau 10 minučių, galima ir per naktį.

Išimame vištieną iš marinato.

Keptuvėje įkaitiname porą šaukštų aliejaus.

Ant vidutinės ugnies kepame vištieną apie 4 minutes uždengę dangčiu.

Apverčiame ir kepame dar 4 minutes jau be dangčio.

Atvėsiname, 100 g dedame į dėžutę, likusius - užšąldome kitam kartui.

Brokoliams:

nedidelės brokolio galvos

4 šaukštų sojų padažo

2 šaukštų obuolių acto

1 šaukšto cukraus

1 šaukštelio wasabi krienų pastos

Nupjaustome brokolio žiedynus nuo koto.

Verdame apie 5 minutes pasūdytame vandenyje.

Keptuvėje ant nedidelės ugnies kaitiname soją, cukrų ir actą, kol ištirpsta cukrus.

Į atvėsintą padažą įmašome wasabi ir užpilame ant išvirtų brokolių.

Brokoliais apkaišome dėžutėje likusius tarpelius.

Įkomponuojame agurką, pomidoriuką, vaisių dėžutę.

Dedame į šaldytuvą nakčiai, o ryte nepamirštame pasiimti.

GARINTOS KINIŠKOS BANDELĖS

Kelionė į Kiniją senokai prasidėjo ir baigėsi. Šiltus prisiminimus apie ją po truputį dengia dulkių sluoksnis. Kaip, beje, ir kinišką bambukinį stymerį. Jau porą savaičių kažkaip neramiai į jį užmesdavau akį, jaučiausi lyg draugą pamiršus. O kai šaldytuve panaudojimo ėmė laukti pradarytas Hoisin padažas, supratau, kad pats metas vėl imtis dim sumų. Šįkart eilė atėjo garintoms bandelėms, kurių receptą jau senokai buvau nužiūrėjusi, tik vis pristabdydavo mielinės tešlos minkymo vargai. Turiu pasakyti, kad be reikalo atidėliojau (iš tikro tingėjau), nes nieko sudėtingo nebuvo. O skonis - patikėkit manim! Manau, padėjo ir youtubinis filmukas apie tešlos minkymą, nes tešla visiškai nelipo prie rankų, o bandelės išėjo glotnutėlės. Iš nurodyto kiekio gavosi 16 bandelių, iš kurių pusę saugiai užsišaldžiau kitam kartui.

16 bandelių prireiks:

Tešla:

300 g miltų

1,5 šaukštelio šviežių mielių

1 šaukšto cukraus

1 šaukštelio druskos

2 šaukštų aliejaus

240 ml šilto vandens

Į miltus įtrupiname mieles.

Dubenėlyje gerai sumaišome vandenį, aliejų, cukrų ir druską, įmaišome į miltus ir minkome tešlą.

Uždengiame drėgnu popieriniu rankšluosčiu ir paliekame kambario temperatūroje pakilti 30 minučių.

Įdaras:

200 g kalakutienos faršo

1/2 žaliosios paprikos

1 svogūnas, nuluptas

truputis poro koto

5 skiltelės česnako, nuluptos

2 juodi kiniški grybai, pamirkyti 10 minučių karštame vandenyje

1 kiaušinis

2 šaukštai krakmolo

1 šaukštas austrių padažo

2 šaukštai Hoisin padažo

Papriką, svogūną, porą, česnaką, grybus sudedame ir susmulkiname virtuvinį smulkintuve.

Daržoves įmaišome į faršą, įmušame kiaušinį, užpilame austrių bei Hoisin padažais bei gerai išmaišome.

Krakmolą sumaišome su 2 šaukštais šalto vandens ir įmaišome į faršą.

Bandelės:

Tešlą dar kartą paminkome, padalijame į 16 dalių.

Iš kiekvieno rutuliuko iškočiojame apskritimą, jo centre dedame šaukštelį įdaro ir kruopščiai užspaudžiame.

Gariname 15-20 minučių kiniškame stymeryje, o tada jau pasigardžiuodami kramsnojame.

Šįkart bandeles mirkėme skaniame, tik sūrokame padaže, kurio formulė: 1/4 puodelio sojos + 1 šaukštelis ryžių acto + 1 šaukštelis Hoisin padažo + truputis tarkuoto imbiero + truputis aštrių pipirų.

PRIESKONINIŲ ŽOLELIŲ RUOŠINIAI

Šiandien su didžiuliu pasimėgavimu prisiskyniau šviežio baziliko lapelių, pasiėmiau neseniai prirautų česnakų, prisiskyniau sunokusių pomidorų. Vakarieniausime pastą su elementariu, tačiau oi-kokiu-gardžiu šviežių pomidorų padažu. Ir ne tik šįvakar, bet ir po poros mėnesių. Kaip? Paprasčiau net nebūna - sutriname česnaką, bazilikus ir pomidorus trintuvėje ir užšaldome (nuotraukoje raudoni kubeliai). Žiemai pasirūpinau ne tik šio padažo, bet gi dar susitryniau česnaką su čiobreliais, su raudonėliu, su krapais. Vidury žiemos su malonumu įmesiu mažą kubelį į sriubą ar padažą. Tikiuosi visai kito skonio, negu konservuotų ar džiovintų žolių.

RUKOLOS SALOTOS SU LAŠIŠA

Nagi, visi kartu: google korporacija yra nerealu! Štai po Sicilijos visiškai beprotiškai susisvaigau itališku maistu. Štai pasivaikščiojau virtualiais kulinariniais koridoriais. Štai aptikau puikiausią itališko maisto blogą gingerandtomato.com. Hmm, viskas itališkai, o vat kaip tik itališkai aš nesuprantu. Štai susivedžiau į translate.google.com jųjų url adresą ir per kelias sekundes prieš mano akis atsivertė autentiški itališki receptai man suprantama kalba. Štai kur puikumėlis. O dar didesnė palaima apėmė paragavus pagal jų receptą pagamintų salotų. Labai rekomenduoju pabandyti, aš tikrai kartosiu:)

2 porcijoms prireiks:

1 saujos nuplautų rukoloų (gražgarstės)

100 g rūkytos lašišos (o jai dabar akcija Maximoj)

1/2 raudonojo greipfruto

1 sunokusio avokado

2 šaukštų šviežių citrinos sulčių

3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus

žiupsnelio druskos

Lašišą supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais.

Greipfruto kiekvieną skiltelę nulupame.

Avokadą supjaustome skiltelėmis.

Indelyje suplakame citrinos sultis, alejų ir druską.

Dviejose lėkštėse išdėliojame po lygiai rukolą, ant jos dedame lašišą, greipfrutą, avokadą.

Pašlakstome citrinų padažu.

Labai skanaus!

Ps, labai gardu su paskrudinta duona.

VALGOM SICILIJĄ

Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...

Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).

Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.

Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.

Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.

Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.

Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:

1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.

2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.

3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.

4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.

5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.

CHAOTIŠKA ŽUVIENĖ

Vakar buvo pasakiškai šilta. Saulėta. Ir buvo Botanikos sodai. O apie juos galiu pasakyti tik tiek, kad nuostabiai praleidau paskutinę pavasario dieną. Likau sužavėta, priblokšta ir įkvėpta. Visiškai netikėtai atrastas rojaus kampelis netoli Vilniaus. Primygtinai rekomenduoju apsilankyti Kairėnuose.

O šįvakar lyja. Bet kažkaip ta gaivi vėsa savotiškai maloni. Norisi susisukti į šiltą pledą ir paskaitinėti. Po ranka pakliuvo štai kas:

Pradžioje skaitosi maždaug bla bla bla... keturi kraujo tipai O (medžiotojas), A (žemdirbys), B (klajoklis), AB (mįslė) ... bla bla bla.... Bet pamažu mano skeptiškas nusiteikimas dietų atžvilgiu ima sklaidytis ir išplaukia kartu su lietumi, o sąmonė jau aiškiai suvokia, kad medžiotojo kraują pasotinti gali tik mėsa ir žuvis. Tyliai tyliai lupu žuvį iš šaldiklio, traukiu pomidorų skardinėlę. Virsim liekninančią sriubą. Perspėju, lieknina tik medžiotojus, t.y. O tipą, chi chi chi:)

2 porcijoms prireiks:

4 puodelių vandens
2 nedidelių jūros lydekų (tinka bet kokia balta žuvis)
1 šaukštelio joduotos druskos (tinka medžiotojams)
2 skiltelių česnako, nuluptų
400 g skardinės konservuotų pomidorų savo sultyse
3 šaukštų konservuotų kukurūzų (medžiotojus tukina, bet skanu)
svogūnų laiškų ir petruškų papuošimui

Vandenį užverdame, sudedame žuvį.
Verdame apie 5 minutes, pasūdome, dedame česnaką.
Supilame pomidorus ir kukurūzus.
Paverdame dar 5 minutes.
Papuošiame svogūnų laiškais ir petruškomis (jei taip gražiau).

Viskas, skanaus!

Psssss... matomai ši sriuba ne tik naudinga medžiotojams (O tipui), bet ir skani žemdirbiams (A tipas), nes pastebimi besikėsinantys į rytdienos porciją :)

AŠTRIOS KIAULIENOS IR MĖTŲ SALOTOS/ ATOSTOGŲ BELAUKIANT

Išdykėliai žieminiai/pavasariniai milanai, londonai, barselonos suėdė visas atostogas, todėl dabar pavydžiai varvinu seilę, kai bendradarbiai vienas po kito traukia vasarot. Nesigėdinu, niekada neneigiau esanti tikra lietuvė, tad pavydas man nesvetimas. Nesvetimas ir piktas džiugesys viduje, kai chebra iš kelionių agentūros užsisakinėja savaitės atostogas Turkijoje ar Graikijoje už tokią pinigų sumą, kuri leidžia easycruiso pagalba naršyti ir siautėti 10 dienų po Graikijos salas. Na gal komforto mažiau, bet juk svarbiausia - įspūdžiai. Žinoma, čia kalba mano pavydas. Sėdžiu sau, kremtu vienas skaniausių salotų pasaulyje (appon dėka) ir svajoju apie naujas atostogas Tailande. Jau greitai... Jei jaučiatės panašiai, paragaukite ir jūs - padeda:) Šįkart niekur nepavyko rasti sojų pupelių daigų, matyt nesezonas. Su jais tikrai skaniau, bet verta pabandyti ir taip. Pažadu, skonis dieviškas.

Prireiks:

1 stiklinės kiaulienos faršo

2 kietai virtų kiaušinių

1 kubeliais spjaustyto agurko

1/2 stiklinės sojos pupelių daigų (jei nėra, keičiame dar vienu agurku)

1/2 aštraus čili pipiriuko, susmulkinto

1 šaukšto citrinos sulčių

1 šaukšto žuvų padažo

1/2 šaukštelio druskos

po 1 šaukštą smulkintų mėtos ir kalendros lapelių

Keptuvėje nuolat maišydami pakepiname faršą su druska.

Kai gražiai paskrunda, išjungiame ugnį.

Supilame daigus ir agurkus.

Užpilame žuvų padažą, čili, citrinų sultis, mėtos ir kalendros lapelius, išmaišome.

Kiaušinius supjaustome riekelėmis, išdėliojame ratu lėkštėje.

Ant kiaušinių dedame pakepintą faršo masę.

Viskas, skanaus!

MORKINĖ MISO SRIUBYTĖ

Įlindau į Indrės virtuvę. Na ir iškart užsimaniau morkų sriubos. Apžiūrėjusi atsargas supratau, kad originalo nukopijuoti nepavyks, nes mėsytės namuose nė kvapo. Bet radau štai ką:

Ėmiausi improvizacijų ir po 15 minučių šliurpiau gardžią sriubytę. Psss, anot elle, imbieras yra geriausias talijos draugas ir patikimas sąjungininkas kovoje už plokščią pilvuką. O čili pipirai padeda vėžio prevencijoj, stiprina imunitetą, šalina toksinus ir pakelia nuotaiką:)  

Jums prireiks:

indelio konservuotų morkų

1 pakelio greitai paruošiamos miso sriubos

2 puodelių verdančio vandens

1 šaukšto aliejaus

pusės svogūno, susmulkinto (aš naudojau džiovinto svogūno granules)

2 skiltelių česnako, susmulkinto

1/4 šaukštelio maltų čili pipirų

šaukštelio šviežio smulkinto imbiero

1/4 šaukštelio druskos

Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame svogūną, česnaką, čili ir imbierą.

Maišydami pakepiname 2 minutes.

Supilame į keptuvę miso miltelius ir užpilame verdančiu vandeniu.

Maišydami užverdame, kai užverda supilame morkas ir druską.

Pakaitiname 5 minutes.

Atsargiai supilame į trintuvę ir trinam iki pageidaujamos konsistencijos.

Viskas, skanaus!

 

DUONINUKAS

Ar pasaulinis badas paveikė jus taip pat kaip ir mane? Kai atradus sudžiūvusią duonos riekę apsiverkia širdis ir ranka nekyla jos išmesti. Valgyti, vistik, ji netinkama. Gali pagelbėti gerieji pasauliniai trendai, o gal teisingiau lietuviškas gobšumas (na gerai, praktiškumas. Na kas dar be mūsų, galvijų žarnas, įdarytas kruopomis ir krauju, priskiria nacionalinės virtuvės pasididžiavimui?) Gerai, grįžtu prie duonos. Visiškai paprastas receptukas išgelbsti sąžinės ramybę ir alkaną pilvuką. Realiai tai tas pats sumuštinukas, bet jį kramsnojant apima šiltas jausmas - aš nepriklausau niekingų švaistytojų grupei.

1 sumuštiniui prireiks:

2 riekių sudžiūvusios duonos

1/2 stiklinės šilto vandens

1 kiaušinio

2 šaukštų saldaus čili padažo

1/4 šaukštelio druskos

1 šaukšto aliejaus

riekelės pomidoro

riekelės balto sūrio

Duoną užpilame vandeniu ir paliekame 15 minučių, kad suminkštėtų.

Į smulkintuvą sumetame pamirkytą duoną, kiaušinį, čili padažą, druską ir susmulkiname iki vientisos masės.

Iš gautos masės suformuojame du blynukus.

Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų, į jį dedame blynukus.

Kepame po porą minučių iš kiekvienos pusės.

Išimame, ant vieno blynuko dedame sūrį, ant jo pomidorą, užvožiame antru blynuku.

Skanaus, planetos gelbėtojai!

ARBŪZINIS ROJUS

Juk tiesa, kad arbūzas yra geriausia, kas nutiko vaisių-daržovių pasaulyje? Tokį storą, sunkų, sprogstantį nuo saldžių sulčių gražuolį parsiridenau namo ir jau aiškiai žinojau, kad tradiciškai juo mėgautis neteks. Nes yra milijoną kartų skanesnis būdas, nei tiesiog graužti jį riekelę po riekelės. Ach, kokia gi nuobodybė rankioti sėklytės - pradžioje iš riekelės arbūzo, o paskui nuo grindų... To nebebus! Paslaptis paprasta: šiame kokteilyje sėklytės nemaišo. O jo gurkšnelis atgaivina net pačią karščiausią dieną. Ir praktiškai nulis kalorijų.

Jums prireiks:

1/2 vidutinio arbūzo

1/2 puodelio ledukų

Smulkintuve susmulkiname ledą.

Gabaliukais supjaustome arbūzą. Jei netingime, išrenkame sėklas, jei tingime - tiek tos.

Dedame arbūzą į smulkintuvą su ledu ir trumpai plakame, kol gauname daugmaž vienalytį kokteilį.

Viskas, skanaus!

Pss... Jei apsižioplinę nusipirkome nesaldų arbūzą, išgelbės pora šaukštelių cukraus.

ENERGETINĖ SRIUBYTĖ

Jei po audringo šeštadienio išaušta nepadoriai vėlus sekmadienio rytas... Jei apsiniaukusį dangų už lango atkartoja rūkas galvoje... o kaimynų iš viršaus žingsnių aidas ausyse vis dar girdisi, kai nenaudėliai išrūksta (su turbūt prakiurusiu duslintuvu) popietinio pasivažinėjimo po Akropolį... Eilinį kartą žadu nebesivilioti naktinėmis šėlionėmis. Bet šįkart įvyksta stebuklas, nes sriuba, kurios receptu netrukus su jumis pasidalinsiu, gali prikelti ir numirusį. Čia net ne sriubytė, o tikras energijos užtaisas. O jos paslaptis visiškai paprasta: dėl nemažo cukraus kiekio ir aštriųjų pipirų magijos išvargintame kūnelyje įvyksta sprogimas. Be to, joje visiškai nėra riebalų, taigi sprogimas vis tęsiasi, tęsiasi, tęsiasi...

2 lėkštėms energijos prireiks:

1,5 stiklinės vandens
1,5 stiklinės apelsinų sulčių (iš pokučio)
5 šaukštų sojų padažo
1 šaukštelio cukraus
3 marinuotų agurkėlių, susmulkintų
4 riekučių konservuotų jalapenų
2 piri-piri pipiriukų (tinka ir mažas čili pipiras), susmulkintų
2 šaukštų ryžių

Supilame vandenį, sultis, sojų padažą į puodą ir užverdame.
Dedam cukrų, agurkėlius, jalapenus, piri-piri ir ryžius.
Kai užverda, pamaišom ir sumažiname ugnį iki vidutinės.
Verdame apie 40 minučių.

Viskas, skanaus!