VALGOM SICILIJĄ

Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...

Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).

Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.

Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.

Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.

Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.

Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:

1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.

2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.

3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.

4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.

5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.