AKIMIRKSNIU PARUOŠIAMI ŽIEDINIAI KOPŪSTAI

       Taip jau nutiko, kad mėgstu kalafiorus. Tik negaliu pakęsti TO kvapo, apgaubiančio namus verdant žiedinukus, kai šeimos nariai su priekaištingu klausimu akyse ima dairytis vienas į kitą. Šis receptas unikalus tuo, kad itin greitai ir, svarbiausia, sklindant ne tai kad ne TAM, o priešingai - gundančiam aromatui, pagaminame lengvą vakarienę ar garnyrą prie rimto patiekalo. Ir ingredientai greičiausiai jau yra tarp naminių atsargų. Tad reziumuojant: pristatau labai gardų ir praktišką receptą.

Jums prireiks:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

žiedinio kopūsto, išskirstyto žiedynais

1 šaukšto citrinų sulčių

1/4 puodelio kieto tarkuoto sūrio (Parmezano ar Džiugo)

druskos, pipirų

petražolių lapelių

Į keptuvę pilame aliejų, sudedame kalafiorą, užpilame šaukštą vandens ir sandariai uždengiame dangčiu.

Kaitiname ant vidutinės ugnies nuolat pamaišydami, kol kalafioras suminkštėja ir paskrunda - apie 20 minučių.

Išimame, užpilame citrinos sultis, pabarstome sūriu, druska, pipirais, petražolėmis.

Viskas, skanaus!

CUKINIJŲ IR SPAGEČIŲ TROŠKINYS

          Gal žinote, kur galima nusipirkti spagečių krūmelių ar sėklų? 

    Nustebino klausimas? Be reikalo! Būtent tokį klausimą uždavė šimtai prisiskambinusių BBC televizijos žiūrovų po reportažo apie spagečių derlių Šveicarijoje. Kodėl? Nes 1957 m. balandžio 1-ąją BBC paskelbė, jog dėl šiltos žiemos ir makaroninių straubliukų populiacijos sunaikinimo šveicarų ūkininkai gavo rekordinį spagečių derlių. Myliu britišką humorą. Didžiai gerbiu BBC. Ir siūlau paragauti dievišką troškinį su spagečiais. Tai dar vienas genialus, tiesa, šiek tiek adaptuotas receptas iš primiršto, bet mylimo gingerandtomato.com

Jums prireiks:
1 didelės cukinijos, nuluptos, be sėklų, supjaustytos kubeliais
350 g spagečių
1 svogūno, susmulkinto
1 skiltelės česnako, susmulkintos
1 paprikos, susmulkintos
2 pomidorų, nuluptų ir susmulkintų
1 litro sultinio
2 šaukštų alyvuogių aliejaus

Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame česnaką, svogūną, kai paskrunda - pomidorus, kepiname kelias minutes.
Dedame cukiniją ir papriką, kepiname keletą minučių, užpilame sultiniu.
Kai sultinys užverda, dedame sulaužytus spagečius, verdame truputį ilgiau nei nurodyta ant pakelio, kad įsigertų sultinys.
Išviręs troškinys turi būti skystas, tad jei makaronai sugėrė visą skystį, galime įpilti verdančio vandens.
Viskas, skanaus!
Pss.. tai kur sodinukų gauti?

SUMUŠTINIAI SU RIKOTA, MEDUMI IR BAZILIKAIS

      Žinot, kartais visiškai nėra noro šimtą valandų kuistis virtuvėje... traukti visus turimus virtuvės prietaisus... o po to dar plauti milžinišką stirtą indų... Bet nenumaldomai norisi kažko skanaus... Tada užtenka žinoti stebuklingą receptą, o vienu jų ir noriu pasidalinti. Tai - akimirksniu pagaminamas šedevras. Jo skonis balansuoja tarp visiškai nerealaus užkandžio ir subtilaus deserto. Tiesa, norint, kad receptas pavyktų šimtu vienu procentu siūlau pasirūpinti iš tikro šviežia duona. Bet nenusiminkite, jei tokios neturite po ranka - išsigelbėti galima kiek senesnę duoną tiesiog paskrudinus. Burtai iš čia.

Jums prireiks:

riekės šviesios duonos

1 šaukštelio rikotos sūrio

1/4 šaukštelio skysto medaus

kelių lapelių šviežio baziliko

Tepame ant duonos sūrį, pašlakstome medumi ir pabarstome bazilikais.

Viskas, skanaus!

Dar keletas idėjų sumuštiniams čia ir čia.

SPARNELIŲ TROŠKINYS SU ALYVUOGĖMIS

      Dalinuosi dar vienu perliuku iš naujojo Glamour numerio. Čia tas variantas, kur netikėtai išgelbsti, kai po darbo norisi kažko skanaus, bet užpuola tinginukas. Pasiruošimo darbai užtrunka vos keletą minučių, ingredientai turbūt pas visus tupi atsargose, tuo tarpu rezultatas gaunasi dieviškas. Labai gardu su paskrudinta duonele, mmm.....

4 porcijoms prireiks:
3 šaukštelių alyvuogių aliejaus
1 viščiuko, supjaustyto gabalėliais (aš naudojau tik sparnelius)
2 skiltelių česnako, nulupto ir sutraiškyto
1 pankolio galvos, stambiai sukapotos (nedėjau)
1 puodelio balto vyno
1 skardinės konservuotų pomidorų
1 puodelio vištienos sultinio
1/2 puodelio žalių alyvuogių be kauliukų
šviežio baziliko (naudojau savo šaldytą)

Didelėje keptuvėje vidutiniškai įkaitiname aliejų, jame skrudiname sparnelius po 4 minutes iš kiekvienos pusės.
Išimame vištieną, suažiname ugnį ir keletui minučių dedame į tą patį aliejų česnaką bei pankolį (jei naudojame).
Pilame vyną (atsargiai, labai taškosi!), dedame pomidorus ir ant mažos ugnies verdame 10 minučių.
Sudedame vištieną ir troškiname 30 minučių po truputį įpildami sultinio.
Pabaigoje sudedame alyvuoges ir baziliką, pakaitiname dar kelias minutes.
Gardumėlis!

TIRŠTUTĖ DUONOS IR POMIDORŲ SRIUBA

Myliu saulėtą rugsėjį. Pasaulis aplink tarsi užverda: medžiai po truputį ima puoštis spalvotais lapais, į miesto gatves pabyra pailsėję ir besišypsantys žmogėnai, autobusai užsikemša mokinukų ir studenčiokų klegesiu. Gyvenimas prasideda ne pavasarį, o rudenį. Tiesa, rugsėjo saulė šykšti šilumos, todėl pradedu dairytis "šildančių" receptų. Vienas jų - ši pomidorų ir duonos sriuba, kuri, be to, yra puikus būdas gardžiai suvartoti užsilikusią padžiūvusią duoną ir gausų pomidorų derlių. Pagardiname baziliku ir iš neįtikėtinai elementarių produktų turime praktiškai stebuklą. Puikiai sušildo vėsų rudenio vakarą. Pabandykit, nesigailėsit. Recepto idėja, aišku, iš itališkojo gingerandtomato.

Jums prireiks:

pusės kepaliuko padžiūvusios itališkos duonos

6 sunokusių pomidorų

3 skiltelių česnako

1/2 šaukštelio cukraus

1 šaukštelio druskos

1 saulėje džiovinto pomidoro

1 nedidelio čili pipiriuko, susmulkinto

1/4 puodelio tyro alyvuogių aliejaus

vandens

keleto lapelių baziliko

Duoną supjaustome riekelėmis, paskrudiname ir iš abiejų pusių įtriname česnako skiltele.

Riekelėmis išdėliojame puodo, kuriame virsime sriubą, dugną.

Pomidorus pamerkiame vienai minutei į verdantį vandenį, tada pakišame po ledinio vandens srove ir lengvai nulupame odelę.

Į smulkintuvą dedame pomidorus, porą skiltelių česnako, cukrų, viską sutriname iki tyrelės.

Gautą masę pilame į puodą ant duonos riekelių, užpilame aliejų, pusę stiklinės vandens, įdedame džiovintą pomidorą ir druską.

Verdame ant žemos ugnies apie valandą, kol duona visiškai ištęžta.

Būtina gan dažnai pamaišyti, nes labai kimba prie dugno, galima beverdant įpilti ir šiek tiek vandens, jei per daug sutirštėja.

Išvirusią gausiai papuošiame baziliko lapeliais ir pasigardžiuodami srebiame.

Viskas, skanaus!

RUKOLOS SALOTOS SU LAŠIŠA

Nagi, visi kartu: google korporacija yra nerealu! Štai po Sicilijos visiškai beprotiškai susisvaigau itališku maistu. Štai pasivaikščiojau virtualiais kulinariniais koridoriais. Štai aptikau puikiausią itališko maisto blogą gingerandtomato.com. Hmm, viskas itališkai, o vat kaip tik itališkai aš nesuprantu. Štai susivedžiau į translate.google.com jųjų url adresą ir per kelias sekundes prieš mano akis atsivertė autentiški itališki receptai man suprantama kalba. Štai kur puikumėlis. O dar didesnė palaima apėmė paragavus pagal jų receptą pagamintų salotų. Labai rekomenduoju pabandyti, aš tikrai kartosiu:)

2 porcijoms prireiks:

1 saujos nuplautų rukoloų (gražgarstės)

100 g rūkytos lašišos (o jai dabar akcija Maximoj)

1/2 raudonojo greipfruto

1 sunokusio avokado

2 šaukštų šviežių citrinos sulčių

3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus

žiupsnelio druskos

Lašišą supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais.

Greipfruto kiekvieną skiltelę nulupame.

Avokadą supjaustome skiltelėmis.

Indelyje suplakame citrinos sultis, alejų ir druską.

Dviejose lėkštėse išdėliojame po lygiai rukolą, ant jos dedame lašišą, greipfrutą, avokadą.

Pašlakstome citrinų padažu.

Labai skanaus!

Ps, labai gardu su paskrudinta duona.

VALGOM SICILIJĄ

Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...

Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).

Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.

Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.

Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.

Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.

Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:

1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.

2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.

3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.

4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.

5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.

DARŽOVIŲ PASTA

... dar viena makaronų porcija. Panašu, kad atsiranda priklausomybė akimirksniu paruošiamai vakarienei. Ir tai ne vienintelis šio patiekalo pliusas. Makaronus panaudojau pilno grūdo ir supyliau visos dienos daržovių normą. Vistik šis maistas nėra angelams - velniukas užpylė cheminio daržovių užpilo. Ar gi nenuobodu būtų šventai gyventi? Kam nepatinka, gali bandyti chemikalą pakeisti tiesiog jogurtu su druska. Aš nebandžiau. 

2 porcijoms prireiks:

150 g pilno grūdo spaghetti makaronų

1/2 šaukštelio druskos

1 puodelio smulkintų daržovių: žirnių, morkų, šparaginių pupelių, kt.

1 kubelio jautienos sultinio

4 šaukštų pomidorų tyrės

po 1/2 šaukštelio kmynų ir bazilikų

po 1 šaukštą džiovintų česnakų ir svogūnų

1/4 puodelio jogurtinio salotų užpilo

2 šaukštų tarkuoto kieto sūrio (parmezano ar džiugo) 

Puode užverdame daug vandens, pasūdome, sudedame makaronus.

Virš puodo dedame sietelį, į jį supilame daržoves, uždengiame dangčiu. 

Po 5 minučių nukeliame sietelį su daržovėmis.

Į makaronus dedame sultinio kubelį, supilame pomidorų tyrę, kmynus, baziliką, svogūnus ir česnakus.

Sumažiname ugnį iki vidutinės, vėl uždedame sietelį su daržovėmis, uždengiame.

Verdame 5 minutes.

Daržoves supilame į lėkštę.

Makaronus nupilame, dedame į lėkštę su daržovėmis.

Užpilame jogurtinį salotų užpilą, gerai išmaišome.

Užbarstome tarkuotu sūriu.

Viskas, skanaus!

 

LINGUINE SU ANČIUVIAIS

Atvėsus dienos kaitrai prabunda plėšrus apetitas. Norisi kažko lengvo ir greitai paruošiamo. Nesudėtingo, bet skanaus. Šįvakar visus suminėtus kriterijus atitinka linguine makaronai su ančiuviais. Temstant valgoma pasta primena vakarus Romoje, sausakimšoje šeimos verslo kavinukėje, kur aidi šimtai balsų, o makaronai tėra vienas iš begalinės puotos patiekalų. 

2 porcijoms prireiks:

150 g linguine makaronų

4 gabaliukų konservuotų ančiuvių filė

1 šaukšto balto vyno acto

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

1 šaukšto šviežių citrinos sulčių

1/2 šaukštelio smulkintų juodųjų pipirų

Ančiuvius dedame į nedidelę lėkštutę, užpilame actu, pabarstome 1/4 šaukštelio pipirų.

Po 20 minučių ančiuvius išimame, nusausiname popierine servetėle, užpilame citrinos sultimis ir 1 šaukštu aliejaus, pamaišome.

Makaronus išverdame dideliame kiekyje vandens pagal pakelio instrukcijas.

Išvirtus makaronus nupilame, perliejame šaltu vandeniu.

Dedame makaronus į lėkštę, užpilame likusiu šaukštu aliejaus, išmaišome.

Supilame ančiuvus su marinatu.

Prieš pat valgydami užbarstome likusius pipirus.

Viskas, skanaus!

LAUKTUVĖS

Kaip teisingai dainavo Audrey Hepburn kultiniame Breakfast at Tiffany's: there's such a lot of world to see. Man būtina patikrinti, ar pasaulis tikrai toks didelis ir įvairus. Ir kad ir kaip stengiuosi nevilkti visokių niekučių iš mielų kampelių, nesiseka ir viskas. Štai puikus pavyzdys - tradicinis milaniečių šventinis pyragas ir itališkosios grappos aromatizatorius kavai. O už itališką kavą iš vis nieko geriau nėra. Ten net Starbucksas neužsiveisė, štai kokias stiprias tradicijas puoselėjanti tauta yra tie italai. Stipriai gerbiu juos už tai. Paslaptis apie prabangųjų Milaną: visiškai nerealu pajausti tikrą milanietišką atmosferą happy hour metu, t.y. darbadieniais, maždaug nuo 5 iki 8 val. vakare, daugelis kavinukių skelbią laimingas valandas, kuomet perkant gėrimą, visiškai dykai galima ragauti visų užkandžių, patiektų ant baro ir kiek tik širdis geidžia. Patartina įslysti, apsižiūrėti kas ką siūlo, ir kur patinka - apsistoti. Dieviškai puikiai pavakarieniavome bohemiškosios Breros užkandinukėje... 

KTNL BELAUKIANT: KVIEČIŲ LIPDINIAI

Myliu pasta. Visą jos formų, spalvų ir virimo al dente minučių įvairovę. Šis fetišas apima ir šimtus įmanomų padažų, kuriuos išmėginti yra vienas mano gyvenimo tikslų. Taip, čia rašo ne ktnl. Tikrai ne ji. Kadangi šio blogo autorė nesiteikia prisistatyti civilinės metrikacijos biuro įrašų eilute, man taip pat neprivalu tai daryti.

Ar girdėjote naują Hot Chip albumą? O Timbaland'o į užpakalį spardomus ir politinės-globalinės pseudo satyros pagaliau atsikračiusius naujus Duran Duran? Du mano šio savaitgalio palydovai. Vienas paskui kitą, over and over again. Ryšio su maistu nėra. Kaip ir makaronai nėra pasta. 

Manau, jog bet kur LT paviršiuje, kur meniu rasite "makaronai su blerblerbliau", pastos negausite. Jei rašalas bylos "tagliatelle", "farfalle", ar kitą dailiai skambantį žodį, yra maždaug 10% šansas gauti pastos. Netoli 100% jūsų galimybė Italijoje ragautį šį tobulą kviečių panaudojimą yra bet kuriame ne-meniu-turistico-prie-judriausios-pesčiųjų-gatvės restoranėlyje. Du kriterijai, padėsiantys nesuklysti:

1. Staliukus užgulusios italų šeimos (atskiriama iš begalinio triukšmo ir gestikuliavimo 2 metrus i aukštį virš stalo)

2. Nėra angliško meniu (rusiško juo labiau)

P.S. "Vino de la casa" (namų vynas) - frazė padavėjui bet kurioje italų vietoje, jei norite sutaupyti pusę alkoholio biudžeto. Bus atneštas asotyje arba įprastame butelyje, skonis bus garantuotai o.k. 

Myliu pasta. Kas yra nuotraukoje? Farfalle su kažkiek daržovių. Švieži produktai, paprasta ir trumpa gamyba = dieviškai gardu. Svarbiausia pastos religijos formulė.

Jums reikės:

- farfalle (kaspinėlių). Bet kuri Italijoje gaminta pakuotė

- šaukštas alyvuogių aliejaus

- švieži: česnakas, svogūnas, pomidoras ir bazilikas

- džiovinti: raudonėliai

- bruschetta arba ciabatta

- kelios žalios alyvuogės

- tarkuotas kietas sūris (džiugas tiks puikiai)

Darome:

1. Didysis puodas verda pasta. Išties dideliame kiekyje vandens. Virti reikia būtent tiek, kiek parašyta ant popieriaus. Jeigu parašyta "8 min", virti 8:30 min ne-ga-li-ma. Su šiais skaičiais nesiginčykite ir neeksperimentuokite, nes viskas pasibaigs tuo, jog iš puodo sulipusiu mūriniu bloku iškris bloody makaronai. Al dente - tai mūsų tikslas.

2. Keptuvė palaistoma alyvuogių aliejumi, pakepamas smulkintas česnakas ir svogūnas, sumetamas kubeliais supjaustytas (kiek įmanoma labiau sunokęs) pomidoras, paplėšomas bazilikas, užbarstomas žiupsnelis raudonėlio. Galima ir kiek pasūdyti.

3. Sveikai aliejuota daržovių masė-padažas dedama į puodo dugne likusią pasta (aišku, nupylus vandenį). Padažas porą dešimčių sekundžių įmaišomas į pasta. 

4. Metame į kiek galima didesnę lėkštę, pridedame patoast'intą itališką duoną, užmetame porą alyvuogių, ir saują parmezaninio sūrio.

Butelis šalto pinot grigio čia būtų tobulas gerimas.

Vykstu i VNO - jau turi parskristi ktnl.