Myliu saulėtą rugsėjį. Pasaulis aplink tarsi užverda: medžiai po truputį ima puoštis spalvotais lapais, į miesto gatves pabyra pailsėję ir besišypsantys žmogėnai, autobusai užsikemša mokinukų ir studenčiokų klegesiu. Gyvenimas prasideda ne pavasarį, o rudenį. Tiesa, rugsėjo saulė šykšti šilumos, todėl pradedu dairytis "šildančių" receptų. Vienas jų - ši pomidorų ir duonos sriuba, kuri, be to, yra puikus būdas gardžiai suvartoti užsilikusią padžiūvusią duoną ir gausų pomidorų derlių. Pagardiname baziliku ir iš neįtikėtinai elementarių produktų turime praktiškai stebuklą. Puikiai sušildo vėsų rudenio vakarą. Pabandykit, nesigailėsit. Recepto idėja, aišku, iš itališkojo gingerandtomato.
Jums prireiks:
pusės kepaliuko padžiūvusios itališkos duonos
6 sunokusių pomidorų
3 skiltelių česnako
1/2 šaukštelio cukraus
1 šaukštelio druskos
1 saulėje džiovinto pomidoro
1 nedidelio čili pipiriuko, susmulkinto
1/4 puodelio tyro alyvuogių aliejaus
vandens
keleto lapelių baziliko
Duoną supjaustome riekelėmis, paskrudiname ir iš abiejų pusių įtriname česnako skiltele.
Riekelėmis išdėliojame puodo, kuriame virsime sriubą, dugną.
Pomidorus pamerkiame vienai minutei į verdantį vandenį, tada pakišame po ledinio vandens srove ir lengvai nulupame odelę.
Į smulkintuvą dedame pomidorus, porą skiltelių česnako, cukrų, viską sutriname iki tyrelės.
Gautą masę pilame į puodą ant duonos riekelių, užpilame aliejų, pusę stiklinės vandens, įdedame džiovintą pomidorą ir druską.
Verdame ant žemos ugnies apie valandą, kol duona visiškai ištęžta.
Būtina gan dažnai pamaišyti, nes labai kimba prie dugno, galima beverdant įpilti ir šiek tiek vandens, jei per daug sutirštėja.
Išvirusią gausiai papuošiame baziliko lapeliais ir pasigardžiuodami srebiame.
Viskas, skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą