2008 m. kovo 30 d., sekmadienis

PRANCŪZIŠKOS SALOTOS


Visuotinės ekologijos laikais sunku atsispirti tiesai, jog mąstančiam individui tiesiog privaloma maitintis sveiku maistu. Kad konservantai, pesticidai ir genetiškai modifikuoti ingredientai sveikatos neprideda jau seniai niekam nepaslaptis. Pažiūrėjus Fast Food Nation gerklėje ima strigti ir jautiena. Valgomų produktų ratas vis siaurėja. O tuo metu parduotuvių lentynose šypso ekologiški produktai, pasigirsta teorijos apie ypač vertingas daržoves. Aš - žmogus laaabai patiklus. Ypač lengvai pasiduodu stipresniam marketingui. Ir įsivaizduokite mano sumišimą, kai žiūrėdama Prof. Regan's supermarket secrets savo ausimis išgirstu, kad viskas toli gražu nėra tai, kas atrodo. Gerosios bakterijos, pasirodo, gali kenkti, vitaminų žmogaus organizmas pasisavina lygiai tiek, kiek jam reikia, ir dar daugybė įdomybių. Net nebežinau, kuo čia ir betikėti, ką čia ir bevalgyti. Matyt, tai kas skanu. Ir ta proga gaminu nuostabiausias salotas. Tikėjausi jomis nustebinti mylimą žmogų, bet nutiko kaip kažkurioj reklamoj - na tiesiog per geros dalintis:)

2 žmonėms prireiks:

200 g keptos kiaulienos (ar bet kurio kitos mėsos)
1/2 raudonojo svogūno
2 šaukštelių prancūziškų grūdėtų garstyčių
1 šaukšto vyno acto
po 1/4 šaukštelio druskos ir pipirų
2 šaukštų alyvuogių aliejaus

Kiaulieną supjaustome siauromis juostelėmis.
Svogūną supjaustome labai plonai, užpilame šaltu vandeniu ir palaikom 10 minučių.
Gerai išmaišome garstyčias, actą, druską ir pipirus, įmaišome aliejų.
Į padažą suberiame kiaulienos juosteles, įdedame svogūnus.

Skanaus!

2008 m. kovo 28 d., penktadienis

BULVĖS SU LUPENA


Kai atrandu laiko susimąstyti, tai net kvapą užima, kokiu nuostabiu laiku gyvename. Šiuo metu man pasaulis panašus į besiveržiantį vulkaną. Kažkur giliai suvokiu, kad pasekmės gali būti baisios, bet vaizdas toks hipnotizuojantis, kad visiškai nesinori mąstyti, kas bus toliau. O svarbiausia, kad internetas viską padaro prieinamą realiu laiku. Žemiški reikalai: štai vakarienei valgiau mėgiamą  jacket potatoe. Sakytumėte, na ir kas čia ypatingo? Dar ir kaip ypatinga - Jungtinės Tautos paskelbė 2008 metus bulvės metais. Mūsų tautos mylima daržovė - pasaulio gelbėtojo metų simbolis. Atrodytų smulkmena, bet vakarienė įgijo visai kitokią prasmę. Taigi ir sakau - nuostabiu laiku gyvename. Recepto gamyba - paprasčiau nebūna. Be abejo, britų virtuvės klasika. Patarimas: bulvių verta prikepti daugiau, tada po vieną susukti į foliją ir užšaldyti, o prireikus pašildyti orkaitėje ir įdėti įdaro. Vargo tikrai ne ką daugiau, o laiko (ir elektros) susitaupo. Beje, vietoje pupelių ir sūrio galima naudoti varškę, tuną, silkę, sviestą su druska, visiška jūsų fantazijos laisvė.

2 žmonėms prireiks:

2 didelių bulvių
4 šaukštų konservuotų pupelių pomidorų padaže
2 šaukštų tarkuoto čedario sūrio

Bulves labai švariai nuplauname.
Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių.
Dedam bulves ant grotelių ir kepam 1,5 val. 
Pupeles pakaitiname, kol sutirštėja.
Iškepusias bulves įpjauname kryžmai, pirštais išstumiame bulvės vidų į viršų.
Ant kiekvienos bulvės uždedame pupeles ir užbarstome sūrį.

Viskas, skanaus!  




2008 m. kovo 25 d., antradienis

TOFU PAGAL NANDOS


Svarsčiau, ar pažįstu bent vieną žmogų, kuris nemėgsta vištos. Nea, nė vieno. Na gerai, truputį sukčiauju, bet, teoriškai, jei žmogus vegetaras, tai nereiškia, kad jis nemėgsta vištos. Jis tiesiog jos nevalgo dėl kitų priežasčių. Taigi, višta yra universaliai mėgstama. Gerai, o kas bendra tarp vištos ir Londono? Va čia tai jau tikrai neteko sutikti nė vieno, kuris pasakytų, kad britų sostinė jam nemiela. Svaiginamai spalvingas megapolis, kurį dievina įvairiausių pomėgių individai, į kurį vis grįžtu ir grįžtu. Be viso ko, ten yra Nandos, kuriame gaminama skaniausia višta pasaulyje. Ir vėlgi neteko sutikti nė vieno, kuris apsilankęs nesvaigtų, kaip ten nerealu. Bet Nandos Vilniuje nėra ir, kaip suprantu, niekada nebus, taigi, draugiškas patarimas: besilankant Londone užsukite į šalia London Bridge esantį Nandos (pss, ten greičiausiai labai maloniai su personalu susikalbėsite gimtąja kalba:). O kolkas džiaugiamės, kad kai kurie iš mūsų turi šaunius-pri-šaunius bičiulius, kurie parveža Nandos marinatą lauktuvių. Bet marinuosiu ne vištą (nes vistiek nepavyks nieko panašaus į originalą), o tokį pat kaip Londonas multikultūrinį tofu. Ne visai į temą, bet skanu:)

Prireiks:

200 g kieto tofu sūrio
1/2 stiklinės Nandos peri-peri marinato
1 šaukšto aliejaus

Sūrį supjaustom riekelėm, dedam į maišelį, užpilam marinatu.
Palaikom bent valandą šaldytuve, geriau - per naktį.
Keptuvėje įkaitiname aliejų iki vidutinio karštumo.
Kiekvieną sūrio riekutę kepam apie 2 minutes, apverčiam ir skrudinam dar 2 minutes.

Viskas, skanaus!
P.s. vietoj minėto marinato galima naudoti bet kokį kitą, bet žiūrėkit, kad būtų kuo mažiau visokių E, konservantų ir pan.  Save reikia mylėti:) 

2008 m. kovo 23 d., sekmadienis

MARGUČIAI




Panašu, kad turiu priklausomybę bloginimui, nes netgi per šventes negaliu iškentėti nepabarškinus klaviatūros. Vis tiek didžiuojuosi savimi - užteko drąsos pripažinti tiesą:) 
O kad jau čia įlindau, pasidalinsiu viena iš margučių dažymo paslapčių. 

Prireiks:

kietai virto dar šilto balto kiaušinio (galima ir daugiau)
pakelio kiaušinių dažų 
žvakės
vaško
ausų krapštuko
servetėlės

Pagal instrukciją, nurodytą ant pakuotės, paruošiam bent keturių spalvų dažus.
Įmerkiame kiaušinį į geltonus dažus ir palaikome 3 minutes.
Virš žvakės ištirpinam vašką.
Išimame kiaušinį, nušluostome servetėle.
Mirkome krapštuko galą į tirpintą vašką ir piešiam ornamentus ant kiaušinio.
Toje vietoje, kur užtepsime vaško, kiaušinis liks geltonas.
Pamarginę kiaušinį, merkiame jį į raudonus dažus ir laikome 3 minutes.
Išėmę kiaušinį jį nušluostome.
Vašku piešiame daugiau ornamentų, kurie pasiliks raudoni.
Merkiame kiaušinį į mėlynus dažus 3 minutėms.
Nušluostome kaušinį, vėl vašku dengiame tas vietas, kurios liks mėlynos.
Galiausiai kiaušinį merkiam į violetinius dažus 3 minutėms.
Išėmę kiaušinį nušluostome.
Dabar reikia nutirpdyti vašką. 
Tam kiaušinį laikome prie pat žvakės liepsnos porą sekundžių, tada iškart servetėle šluostom ištirpusį vašką. Kartojame procedūrą, kol visas kiaušinis lieka švarus.
Atsargiai - jei per arti prikišite kiaušinį prie liepsnos, jis aprūks ir bus negražus.
Tokiu būdu kiaušinį galima nudažyti begale spalvų. Vienintelė taisyklė: pradėti reikia nuo šviesiausios spalvos ir baigti tamsiausia.

Smagių margučių!

2008 m. kovo 21 d., penktadienis

EUFORIJA


Šiandien išaušo laimingiausia diena šiame bloge. skaniai.lt buvo toks malonus, kad pasidalino savo šlovės spinduliais ir paminėjo kad tau nebūtų liūdna kaip įdomų blogą:)) Ach, kaip gera sulaukti įvertinimo.. Na, turbūt nepavyks nuslėpti - labai labai patiko:) Aš-aš-aš akimirka atslūgo, bet vistiek euforijoje ir jums linkiu nuostabių velykinių stebuklų!

2008 m. kovo 20 d., ketvirtadienis

BAKLAŽANŲ KARIS


Noriu į Indiją. Nepaisant to, kad autoritetingo asmens nuomone ten yra šiurpiai antisanitarinės sąlygos, žmonių per daug, o Goa sala - narkomanų rojus. Traukia kaip magnetas ten. Darjeeling Limited, žinoma, dar pakurstė seniai rusenantį norą. Smagios kelionių agentūrų kainos - štai jos gali įtikinti pasilikti gimtojoje žemėje (nors, tiesą pasakius, kelionių agentūros paslaugomis naudojausi kartą, kai poilsinę kelionę Turkijon suorganizavo. Nuo to karto nei į agentūras, nei į Turkijos kurortus kojos nebekeliu). O smagiausia, kad už mūsų agentūrų siūlomą kainą per airtreksą galima susiplanuoti kelionę aplink pasaulį:))) Va čia tai geras. Kol svajoju apie Indiją, klausau štai tai ir ruošiu karį. Kulinarinė kelionė irgi neblogai:) Tiesa, autentiškumo negarantuoju, bet tikrai skanu.

2 žmonėms prireiks:

1 šaukšto kario miltelių
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
1 baklažano, supjaustyto kubeliais
1 pomidoro, supjaustyto kubeliais
1 skiltelės česnako, susmulkinto
1 šaukštelio imbiero, sutarkuoto
1 stiklinės vištienos arba daržovių sultinio
1/2 stiklinės konservuotų avinžirnių
druskos ir pipirų

Įkaitintoje sausoje keptuvėje apie 1 minutę maišant pakepinam kario miltelius, supilam į indelį ir pasidedam iki vėliau.
Keptuvėje ant vidutinio karštumo įkaitinam aliejų.
Suberiame pomidorą, česnaką, imbierą, kepam 3 minutes.
Įdedame pakepintą karį ir kepam dar 2 minutes.
Dedam baklažaną, pilam sultinį.
Maišydami verdam apie 8 minutes.
Išimam su kiaurasamčiu baklažaną, sudedam į dubenį.
Keptuvėje likusį skystį kaitinam ant karštos ugnies apie 3 minutes, kol skysčio dvigubai sumažėja.
Supilam į sutirštėjusį padažą baklažanus ir avinžirnius, pabarstom druska ir pipirais.
Pašildom gerą minutę.

Viskas, skanaus!
p.s. labai tinka su kuskusu


2008 m. kovo 18 d., antradienis

PASIDIDŽIAVIMAS


Deja, šiandien recepto išduoti negaliu. Neišduosiu, nes jo dar neturiu. Ir stipriai viliuosi, kad neklystu sakydama "dar". Tačiau dabar pat atiduočiau pusę gyvenimo už jį. Kaip jaučiasi žmogus, suvokęs, kad yra toks vertingas, jog kažkas pasiruošęs išpildyti, regis, neįtikimiausius jo reikalavimus? Kas dedasi jo širdyje ir galvoje? Spėju, jog tai be proto svaiginantis jausmas. Ir nenusakomai įkvepiantis. Linkiu ir sau, ir jums jį būtinai patirti. O svarbiausia viską daryti, kad jį užsidirbtume. Ir mėgautis procesu:) 

2008 m. kovo 16 d., sekmadienis

TAILANDIETIŠKI VĖRINUKAI


Saulutė už lango ir aš jau praktiškai užuodžiu grilio kvapą. Galingai pasąmonės jėgai užtenka milisekundės ištraukti iš už giliausių atminties gelmių tą palaimingą jausmą, kai vasarą prie karštos laužo liepsnos spiečiamės nekantriai laukdami gardaus paskrudusio kąsnelio. Dievinu grilintą maistą ir visai nesvarbu ar tai bus lašišos kepsneliai, ar cukinijos griežinėliai, ar paprastos dešrelės. Dūmo skonis man yra vienas gardžiausių prieskonių. Bet dabar dar žvarboka traukti grilių, o apetitas sužadintas, taigi tenka kažką galvoti. Šis patiekalas šiek tiek patenkina grilinto maisto badą. Vistik tikroji recepto vertė yra jo patogumas. Turint laiko galima mėsą bei marinatą sumesti į maišelį ir laikyti šaldiklyje, o užsimanius grilio užtenka vakare perdėti maišelį į šaldytuvą. Per naktį mėsytė atitirps ir užsimarinuos. Labai patogu prisimarinuoti iškart kelis variantus ir turėti atsargas. Super!

2 žmonėms prireiks:

1 vištienos krūtinėlis, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais
2 skiltelių česnako, susmulkinto
1/2 stikinės sojų padažo
1/2 stiklinės slyvų padažo
1 šaukštelio aštrių pipirų

Viską dedam į plastikinį maišelį.
Gerai paplakam, kad vištą tolygiai apsemtų padažas.
Dedam į šaldiklį.
Prireikus leidžiam atitirpti per naktį.
Veriam ant vandenyje 5 minutes pamirkytų pagaliukų.
Kepam naminiame grilyje apie 15 minučių.

Viskas, skanaus!

2008 m. kovo 10 d., pirmadienis

SKANŪS BROKOLIAI


Nors patikimi šaltiniai informavo, kad lauke pavasario kvapo dar nesijaučia (dėl laikinai sutrikusių uoslės funkcijų to patikrinti vis dar negaliu), bet paukščiukų čiulbesys ir saulutės spinduliai leidžia neabejoti, kad šelmis jau čia pat. Fantastiškai viliojantys pavasariniai skuduriukai privertė rimtai pasvarstyti apie maitinimosi įpročius ir imti dairytis itin sveiko maisto pusėn. Štai taip ėmiau ieškoti brokolių recepto. Žinoma, visokie pyragai netinka, daržovė turi būti kuo mažiau apdorota ir gryna. Tačiau žalias brokolis man skamba gana ekstremaliai. Pasirodo, būna stebuklų. Šitas receptas vasarį buvo itin populiarus angliškai kalbančioje blogosferoje, nesusilaikiau neišbandžiusi. Nerealu! Visiškai nieko panašaus į žalią kopūstą, greičiau gal riešutus primena. Fainiausia, kad brokolio nereikia nei virti, nei kepti, na tiesiog pati tikriausia šviežia daržovė. Beje, kai šįryt grįžau pasitikslinti detalių, receptas jau buvo apsaugotas prisijungimo reikalavimu. Taigi receptukas.

Prireiks:

1 vidutinio brokolio
2 skiltelių česnako, smulkiai supjaustytų
2 šaukštų raudono vyno acto
1 šaukštelio druskos
1/2 puodelio alyvuogių aliejaus
1 šaukšto kmynų
1/2 šaukštelio džiovintų aštrių pipirų

Nuo brokolio nupjaustome žiedus - kuo smulkesnės šakelės, tuo skaniau. Kotų nereikia.
Dideliame inde sumaišome actą su druska, įberiam brokolius.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedam česnaką ir kmynus, kepam apie 1 min.
Labai svarbu: nesudeginkit česnako, nes patiekalas bus kartus.
Karštą aliejų pilam ant brokolių, gerai išmaišom, užbarstom pipirus ir paliekam bent valandai.
Aš valandos neiškentėjau, bet vistiek buvo skanu. 

Viskas, skanaus!

2008 m. kovo 8 d., šeštadienis

PURUS OMLETAS


Sunkiai sekasi sugalvoti, koks ingredientas yra populiaresnis nei kiaušiniai savaitgalio pusryčių kontekste. Jie visuomet tykiai tūno šaldytuve, jų paruošimas ilgai neužtrunka, o virtų kiaušinių ir kiaušinienės receptai perduodami iš kartos į kartą. Kaip dabar pamenu savo pirmąją kiaušinienę.. Kiaušinį paruošti sugeba net ir tie asmenys, kurie teigia visiškai nemokantys/ nemėgstantys gaminti maisto. Matyt, kiaušiniai yra išgyvenimo instinktas:) Purus omletas galėtų būti savaitgalio pusryčių klasika. O smagiausia tai, kad pasitelkus fantaziją jį galima paversti bet kurios virtuvės nacionaliniu omletu. Pavyzdžiui, pridėjus pupų, aštrių pipirų, salsos, sūrio- skanaujame meksikietišką omletą. Saliamis, pomidorai, bazilikas, alyvuogės- itališkas omletas. Tailando variantas - susmulkintas česnakas, svogūnas, čili, krevetės, laimo sultys, žuvų padažas. Atrodytų tokiam paprastam receptui atsiveria šitiek galimybių. Kad būtų dar smagiau omletą kepam orkaitėje. Aš pasirinkau visiškai paprastą vegetarišką omletą.

Dviems žmonėms prireiks:

4 kiaušinių
2/3 puoduko pieno
1/2 puoduko miltų
po 1/2 šaukštelio druskos ir juodų pipirų
1/2 susmulkintos paprikos
1/2 susmulkinto svogūno 

Gerai išplakame pieną su kiaušiniais. 
Įmaišome miltus, druską ir pipirus.
Pilame į riebalais pateptą indą.
Kepam 180 laipsnių orkaitėje apie 15 minučių, kol kiaušiniai pradeda kietėti.
Atsargiai užbarstom papriką, svogūnus ar bet kokį kitą įdarą.
Kepam dar 5 minutes.
Išėmę galime suvynioti į ritinėlį.

Viskas, skanaus!

2008 m. kovo 6 d., ketvirtadienis

KINIŠKA SRIUBA


Pabumbėkime. Nespėjo ateiti kalendorinis pavasaris, o už lango ėmė ir užsnigo neišbrendamomis pusnimis. Tiesiog taip ir norisi laukti Kalėdų senio. Be to, ištikimai skiepijusis kokius keturis metus nuo gripo, šiemet nutariau, kad tai šarlatanų išmislai ir iš principo skiepų neapturėjau. Ir štai prašom: vidury balto pavasario esu užpulta bjaurių gripo mikrobų. O dar gi įprasti vaistai jų neveikia (taip taip, aš kaip ir visa mūsų tauta - ir daktaras, ir teisininkas, ir siuvėjas). Gal kiek paspartėtų sveikimas, jei į darbą neičiau, bet dėl idiotiško nesugebėjimo užsigrūsti pensininkam, nėštukam ir visiems kitiems prieš mėnesį užsirašiusiems pas šeimos gydytoją, negaunu biuletenio. Nesuprantu, kaip kiti jį gauna? Kodėl, na kodėl, negali būti atskiro gydytojo, paskirto tik biuletenininkams?.. Hm, panašu, kad pagerėjo, gal imsiu ir pasveiksiu. Akivaizdu, bumbėjimas - geriausias vaistas. O beje, interneto platybėse aptikau, kad be vaistų, gijimą taip pat skatina gausybės skysčių gėrimas, gerklės skalavimas druska prisotintu vandeniu, vištienos sriuba. Štai pastarosios receptu ir pasidalinsiu. Tiesa, ji kiniška, bet dėlto tik dar skanesnė:)

2 ligoniukams prireiks:

4 puodelio vištienos sultinio
100 g juostelėmis supjaustytos vištos krūtinėlės
2 šaukštų sojos padažo
3/4 šaukštelio baltų pipirų
1 kiaušinio, suplakto
2 šaukštų krakmolo
1/2 puodelio smulkinto konservuoto bambuko
1 puodelio susmulkintų baltų kiniškų grybų, išmirkytų karštame vandenyje
1/4 puodelio balto acto
1 šaukšto stambiai tarkuoto agurko
1 šaukštelio sezamų aliejaus (nebūtinai)

Puode užverdam sultinį.
Sudedam sojos padažą, vištieną ir grybus.
Verdam ant mažos ugnies 10 minučių.
Suberiam pipirus, pilam actą, įmaišom bambuką.
Pakaitinam 5 minutes.
Krakmolą išmaišome 5 šaukštuose šalto vandens ir maišant supilam į sriubą.
Pakaitinam 2 minutes.
Plona srovele supilam kiaušinį, pamaišom 2 minutes. 
Sudedam agurką. Galima valgyti.
Jei naudojam sezamų aliejų, tai jį supilam palaukę maždaug 10 sekundžių.

Viskas, skanaus! Stebim, kaip sveiksta ligoniukai:)