Prieš daugelį metų, sunkiais studentavimo laikais prisiekiau sau, kad niekad nesusikursiu aplinkos, kurioje teks vergauti pinigams. Šlamantys popierėliai ar žvangantys metaliukai suteikia pasirinkimo laisvę, saldžią skrydžio iliuziją. Bet. Tik iliuziją. Jie įkalina lygiai taip, kaip ir bet kuri kita priklausomybė. Nekenčiu savo sugebėjimo nepastebimai įsisukti į pražūtingą ratą nuo-algos-iki-algos. Bet. Galvą keliu aukštyn, nes šis ėjimas prasmingas, suveržto diržo laikotarpis baigsis jaukiais ir šiltais namais. Pagaliau savo namais. Na o ko gi daugiau žmogui gali reikėti kapitalistinėse džiunglėse? Gerai, man dar reikia kasdienių mažyčių malonumų:) Vienas jų tikrai galėtų būti šis gardutis baklažanas. Nepretenzingas, bet kartu kiek egzotiškas. Lengvas ir traškus. Tiesiog rojaus gabalėlis žemėje.
1 vidutinio baklažano
2 skiltelių česnako, susmulkinto
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
1/2 puoduko kuskuso kruopų
1/2 puoduko verdančio vandens
1 šaukštelio druskos
1 šaukštelio citrinos sulčių
4 šaukštų fetos sūrio
1/2 šaukštelio džiovintos paprikos miltelių
po 1/4 šaukštelio džiovintų raudonėlių, čiobrelių, bazilikų, mėtų
Baklažaną pjauname išilgai pusiau.
Šaukštu išskobiame vidinę dalį, supjaustome kubeliais ir pabarstome druska.
Druska taip pat pabarstome ir išskobtus kiautukus.
Baklažaną paliekame maždaug pusvalandžiui "prakaituoti", nes nuo druskos išsiskirs tamsus skystis ir mes jį nuvalysime popieriniu rankšluosčiu. Tokiu būdu baklažanas nebus kartus.
Kuskusą užpilame verdančiu vandeniu ir paliekam 10 minučių brinkti. Tada supurenam šakute.
Įkaitiname keptuvėje 1 šaukštą aliejaus, dedame česnaką ir baklažano kubelius.
Kepiname maišydami 3 - 4 minutes.
Pakepintus baklažanus ir česnaką įmaišome į kuskusą, pašlakstome citrina, įtrupiname fetą.
Nusausintas baklažanų skurytes pabarstome džiovintomis žolelėmis, šaukštu dedame įdarą.
Pabarstome likusiomis žolelėmis ir paprikomis, apšlakstome alyvuogių aliejumi.
Kepame 180 laipsnių orakitėje 40 min. - 1 val.
Viskas, skanaus!