INDIŠKOS SVAJOS/ KOLDŪNAI LT

Noriu į Indiją. Nors neseniai iš jos grįžau. Susirgau Indija, nors nebuvau nei šventajam Varanasy, nei, tiesą pasakius, iš vis anei jokioj šventykloj. Nors suplanuotas kelionės maršrutas vertėsi aukštyn kojom jau patį pirmą vakarą. Nors mačiau Delio skurdą ir purvą. Pamilau šią šalį, svajoju vėl ten sprukti. Į nenusakomo grožio gamtą...



...į neišsemiamas kultūros ir dvasingumo gelmias... ten, kur neteko matyti tuštumo ir bukumo, kur kiekvienose matytose akyse švietė žmogiški žiburėliai...

...na ir, žinoma, kur neatsivalgomas maistas. Apžavėta visų masalų ir parantų kaip pamišėlė pritempiau į gimtą žemę nesuvokiamus kiekius nepažįstamų prieskonių (kai kurių dabar nebegaliu identifikuoti:)). Bet vat ir vistiek nesigauna kaip ten. Net iš tolo nepanašu. Svarstau, gal dėl šviežių kario lapų stygiaus, nes receptus tai tikrai autentiškus bandau štai iš čia. Ir, manau, pabandysiu iš čia.

Na o šiandien jau tiesiog nebesitverdama ilgesiu ėmiausi improvizuoti. Įkvėpimo sėmiausi iš sailus virtuvės, tik stiiiipriai sulietuvinau. Miksas (eina kalbos) išėjo visai neprastas: lietuviški koldūnai (akcija Maximoj, nors pigutis.lt apie tai tyli) + indiškas padažas =

2 porcijoms prireiks:

1 pakelio koldūnų

1 indelio natūralaus jogurto

1 pakelio varškės
po šaukštelį čili, kalendros miltelių

pusės šaukstelio druskos
3 šaukštų aliejaus ir sviesto

po žiupsnelį kario ir čili miltelių papuošimui nebūtina)

Koldūnus išverdame pagal pakuotės nurodymus ir nukošiame.

Kol verda koldūnai, išplakame vaškę su jogurtu, sudedame prieskonius ir druską, gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir ištirpdome sviestą, pakepiname koldūnus.

Koldūnus dedame į lėkštę, užpilame padažu, pabarstome milteliais.

Viskas, skanaus!