SVEIKOS ATSARGOS: 2 DALIS

    Ir vėl nelabasis koją pakišo bandant sveikai maitintis? Nenuostabu, kad sunku atsispirti šaldyve besišypsančiam kolos buteliukui ar stalčiuje pasalūniškai tykančiam čipsų pakeliui. Moralas paprastas - namuose neturi būti pasalūnų, o jų vietą lai užima gerieji produktai, nuo kurių ne tik pasisotiname, bet ir išvengiame sąžinės graužaties. Tęsiant sveikų atsargų temą, pristatau kandidatus į ilgalaikius lentynų šeimininkų postus:

1. Česnakas. Be jo sunku įsivaizduoti bet kurios šalies virtuvę. Jis padeda kovoti su infekcijų sukėlėjais, įskaitant peršalimo virusus, gydo opas ir padeda pašalinti metalus, pvz. šviną, iš organizmo.

2. Svogūnas. Kaip ir česnakas, jis slopina infekcijas, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina cholestorolį. Be jo sunku įsvaizduoti sriubas (neskaitant pieniškų) ar troškinius.

3. Konservuoti pomidorai. Išimtis iš bendros taisyklės, kad kuo šviežesnė daržvė, tuo ji naudingesnė. Pomidoruose esantis likopenas, kurio organizmas pats gaminti nemoka, saugo nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažina vėžio riziką. Šauniausia, kad likopeną organizmas geriau pasisavina iš konservuotų pomidorų, nei iš šviežių, tad verta apsirūpti konservais ir sultimis. 

4. Džiovinti grybai, ypač miškiniai. Mažai kalorijų, daug skonio, o anot kasteneina, grybai turi ir naudingų medžiagų. 

5. Šaldytos uogos. Ypač jei naminės ir užšaldytos pačiame derliaus įkarštyje, jos daug naudingesnės, nei šviežūs, bet beskoniai nesezoniniai vaisiai žiemos metu. O šaldytos mėlynės, mango ir braškės net ir užšaldytos išlaiko antioksidantus.

6. Čili pipirai. Jie turi šešiskart daugiau vitamino C nei apelsinai, be to, gausiai A ir B vitaminų. Čilyje esantis kapsicinas malšina skausmą ir gerina kraujotaką.

7. Prieskoninės žolelės. Tiek šviežios (iš balkono), tiek džiovintos. Jei patiekalui trūksta skonio, daug sveikiau jį gardinti ne druska, o petražolėmis, kalendra, raudonėliu, kmynais ar šalavijais.  

8. Riešutai. Maistingiausi iš maistingiausių yra migdolai, graikiniai, pekano ir kedrų riešutai. Labai gardu salotose, padažuose ar tiesiog kaip užkandis. 

10. Alyvuogių aliejus. Dėl šiame aliejuje esančių mononesočiųjų riebalų, alyvuogių aliejus naudingas širdžiai ir skatina riebalų skaidymąsi. Kepimui galima naudoti pigesnį vynuogių sėklų aliejų, kuris šildamas negamina laisvųjų radikalų.

11. Bolivinė balanda, rudieji ryžiai, pilno grūdo makaronai. Visi jie - gerųjų angliavandenių šaltinis, neturintis glitimo.

12. Ankštiniai augalai: pupos, avinžirniai, lęšiai. Puikus skaidulų šaltinis, ypač būtinas žmonėms, nevalgantiems mėsos.

13. Jūros druska. Natūraliai garinta, todėl turi daugiau mineralų ir skonio, nei perdirbta stalo druska. Tokiu būdu jos sunaudojame mažiau, nei įprastinės. 

14. Žuvų padažas. Keli šio padažo lašai praturtins sojos-laimo padažą, jautienos karį ar aštrų barbekiu marinatą.

15. Garstyčios, actas ir medus. Tarti griežtą NE majonezui labai sunku, bet šių trijų produktų pagalba galima sumaišyti kuo puikiausių padažų ir bent kartais jais pakeisti riebaluotąjį cholesterolinį majonezą.

Tai toli gražu ne baigtinis sąrašas, tačiau nebloga pradžia. Svarbu nepamiršti kas keletą dienų apsirūpinti šviežiomis daržovėmis, kietu sūriu, neriebiu jogurtu, na gal dar vynu bei alyvuogėmis, ir išlaisvinti fantaziją. Manau, tai jau būtų tvirtas žingsnis sveikesnio gyvenimo link. 

Pagal marthastewart.