Jau seniai kinės parduotuvėje priešais Kalvarijų turgų buvau nužiūrėjusi džiovintą tofu - yuba, tik kaina stabdė - veik 10 Lt už 200 g. Bet kai parduovėlė pasiskelbė nuolaidas - nebeatsilaikiau ir nusipirkau. Pasirodo, tai nėra tikras tofu, o baltymų - lipidų plėvelė, susidaranti kaitinant sojų pieną, o tada džiovinama (žr. wiki). Štai kaip ji atrodo supakuota:
Čia matosi džiovinti yubos lapeliai. Nors kinė patarė juos teisiog virti ar kepti su prieskoniais, nutariau išbandyti sudėtingesnį būdą - ir likau labai labai patenkinta. Skonis neįprastas, bet itin malonus. Pati juba yra praktiškai be skonio, bet įdomios tekstūros, todėl aromatinga glazūra tobulai jai pritiko. Originalus receptas naudoja kietąjį tofu, reikės išbandyti ir su juo.
2 porcijoms prireiks:
100 g yubos, išmirkytos šaltame vandenyje, kol suminkštėja (apie 20 min.)
3-4 šaukštų aliejaus
1 stiklinės apelsinų sulčių
1 šaukštelio šviežio tarkuoto imbiero
2 šaukštelių sojos padažo
1 šaukštelio ryžių acto
2 šaukštelių medaus
1 skiltelės česnako, sutrintos
Išmirkytą yubą susukame į kąsnio dydžio ritinėlius.
Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų ir paskrudiname ritinėlius iš abiejų pusių.
Kai pagelsta ir sukietėja, išimame, išpilame aliejų.
Dubenėlyje sumaišome apelsinų sultis, nuo imbiero nuspaustas sultis, soją, actą, medų ir česnaką.
Įkaitiname iki vidutinio karštumo keptuvę, pilame sulčių mišiną, kai užverda - dedame yubos ritinėlius.
Kaitiname atsargiai pavartydami, kol karamelizuojasi sultys, maždaug 20 minučių.
Skaniausi iš karto patys vieni (kaip užkandukas) arba su ryžiais (kaip pagrindinis patiekalas).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą