O vat man krizė patinka. Nors negaliu teigti, kad vartojimas buvo spėjęs išsikeroti lietuviškoje visuomenėje, bet tuštybės ir beprasmybės tikrai užteko. Dabar tie laikai, kai viskas atrodė įperkama, atrodo kaip trumputis saldus sapnas. Džiaugiuosi, kad sapnas neužsitęsė, nes nespėjau viduje ištrūnyti; o jei ir spėjau, tai dabar su didžiu pasimėgavimu atrandu smulkmenų ir paprastumo palaimą. Tai gi ir sakau, kad patinka krizė, nes ji skatina kūrybiškumą bei gi išmonę.
Po filosofinės įžangos metas kriziniam receptui. Jo mintį nužiūrėjau iš čia, tik špinatų nedėjau (taupom:)). Pagrindinis ingredientas - piguma (užjaučiu, kas nemėgsta kepenėlių). Padažai - nepigūs, bet jų ilgam užtenka, tad sunkiu laiku tebūnie tai investicija į gardžią ateitį. Laiko irgi nedaug reikalauja, o skanumas nerealus.
2 porcijoms prireiks:
400 g vištienos kepenėlių, nuplautų
1 šaukštelio druskos
1/4 puodelio aliejaus
6 skiltelių česnako, nuluptų ir susmulkintų
1 šaukštelio maltų baltų pipirų
1 šaukšto cukraus
6 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų austrių padažo
Didelėje keptuvėje užverdame gausiai vandens, dedame druską ir kepenėles, verdame 3 minutes, nupilame ir nusausiname kepenėles.
Keptuvėje iki vidutinio karštumo įkaitiname aliejų, dedame česnakus, kepenėles ir pipirus, kepiname 5 minutes.
Užbarstome cukrų, pilame sojos ir austrių padažus, trumpai pakaitiname ir pamaišome.
Viskas, skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą