2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

SUMUŠTINIAI A LA RITZ

Norėčiau Naujųjų rytą pusryčiauti Londono Ritz'o restorane. Tuštumo man netrūksta, neneigsiu, o vat galimybių pusryčiauti prabangiame restorane - taip. Bet pasitelkus fantaziją, auksines rankas bei interneto išmintį neįmanomų dalykų šiame pasaulyje lieka vis mažiau. Nors ir ne prabangioje aplinkoje, bet pačiuose jaukiausiuose namučiuose, šie lengvučiai burnoje tirpstantys lašišos ir kiaušinio salotų sumuštinukai yra pats tinkamiausias skanėstas šventės išvargintoms būtybėms pasistiprinti. Geriausia, kad juos galima pasiruošti iš vakaro, o ryte tereikia supjaustyti ir prabangūs pusryčiai - paruošti.

Jums prireiks:

sumuštiniams su lašiša:
100 g rūkytos lašišos salotoms
200 ml grietinėlės
25 g viskio
1/2 šaukštelio baltųjų pipirų
1/4 šaukštelio malto muskato
50 g plonai pjaustytų rūkytos lašišos gabalėlių
sumuštinių duonos ir minkšto sviesto

Lašišą salotoms, 100 ml grietinėlės, viskį, pipirus ir muskatą susmulkiname iki vientisos masės. Atšaldome šaldytuve.
Suplakame likusius 100 ml grietinėlės iki standumo ir įmaišome į šaltą lašišų masę.
Patepame duonos riekę sviestu, ant jos dedame plonus lašišos gabalėlius, užvožiame rieke, patepta lašišų mase. Stipriai suspaudžiame.
Taip sutepame pageidaujamą kiekį sumuštinių, suvyniojame į foliją ir dedame per naktį į šaldytuvą.
Ryte nupjaustome pluteles ir kiekvieną sumuštinį perpjauname į tris juosteles.

sumuštiniams su kiaušinių salotomis:
4 šaukštų majonezo
2 šaukštelių garstyčių
1 šaukštelio Worčesterio padažo
4 kietai virtų nuluptų kiaušinių, sukapotų
rėžiuko salotų
sumuštinių duonos ir minkšto sviesto

Sumaišome majonezą, garstyčias, Worčesterį ir kiaušinį.
Tepame duonos riekę sviestu, dedame rėžiukus, užvožiame rieke, patepta kiaušinio salotomis.
Stipriai suspaudžiame.
Taip sutepame pageidaujamą kiekį sumuštinių, suvyniojame į foliją ir dedame per naktį į šaldytuvą.
Ryte nupjaustome pluteles ir kiekvieną sumuštinį perpjauname į tris juosteles.

Viskas, skanaus!



2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

ŠVENTINIS MĖSOS PYRAGAS


Magiškas metų laikas, kai vienos gražiausių švenčių tik tik pasibaigė, bet prieš akis dar triukšmingos Senųjų palydėtuvės. Kartu ir liūdna, ir linksma. Siūlomas mėsos pyragas ypatingai tinka šiam laikotarpiui - jį verta išsikepti Kalėdoms, o tada valgyti visą savaitę, nes su laiku pyrago skonis tik gerėja. Nepaisant iškilmingos išvaizdos, pyrago gamybos procesas paprastut paprastutėlis. Ne veltui - juk receptas paimtas iš Nigellos Lawson lobyno, kur viskas paprasta ir dieviškai skanu (tiesa, kiek kaloringa). Didžiam mano liūdesiui receptą teko koreguoti, nes niekur nepavyko rasti nei laukinės paukštienos, nei žvėrienos. Būtinai kartosiu, kai tik "sumedžiosiu" kokį laukinį paukštį ... parduotuvėje.

Jums prireiks:

įdarui:
2oo g šoninės
150 g liesos kiaulienos
150 g liesos veršienos
140 g rūkytos kiaulienos
3 šaukštų Marsalos vyno
druskos ir juodų pipirų
1 šaukštelio garstyčių
200 g laukinio paukščio ar žvėries (aš naudojau, deja, paprastą veršieną)

tešlai:
3/4 puodelio vandens
170 g taukų
3 1/3 puodelio miltų
1/2 šaukštelio druskos
1 kiaušinio, suplakto su 1/2 šaukštelio druskos, patepimui

želė sultiniui:
1/2 pakelio želatinos
1 puodelis mėsos sultinio
6 šaukštai Marsalos vyno
citrinos šlakelio
1 šaukštelio druskos
šviežiai maltų pipirų

Laukieną supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais, padedame į šoną.
Likusią mėsą, Marsalą, druską, pipirus, garstyčias susmulkiname virtuviniame kombaine, uždengiame ir dedame į šaldytuvą.
Miltus sumaišome su druska.
Užverdame vandenį ir taukus, supilame į miltus bei gerai išmaišome iki vientisos tešlos.
Uždengiame ir paliekame tešlą pravėsti, bet neleidžiame jai visiškai atšalti.
Prikaitiname orkaitę iki 200 laipsnų.
Atpjauname ketvirtadalį tešlos (dangčiui), likusią tešlą iškočiojame ir dedame į folija ištiestą kepimo formą.
Smulkinta mėsa užpildome kepimo formą iki pusės, išdėliojame laukinės mėsos gabalėlius, juos vėl padengiame smulkinta mėsa iki pat formos viršaus.
Iš likusios tešlos iškočiojame dangtelį, juo uždengiame viršų, per vidurį peilio smaigaliu padarome gilią duobutę (į ją pilsime sultinį).
Dekoruojame pyrago viršų pasitelkę visą išmonę, patepame kiaušinio plakiniu ir kepame pusę valandos.
Po pusvalandžio sumažiname ugnį iki 160 laipsnių ir kepame dar pusantros valandos.
Tuo tarpu pagaminsime želė sultinį: užmerkiame želatiną šaltame vandenyje.
Užverdame Marsalą ir sultinį ir pakaitiname, įspaudžiame citrinos sulčių, dedame druskos ir pipirų. Skonis turi būti labai stiprus.
Sudedame želatiną, maišome, kol ištirps.
Išimame pyragą iš orkaitės, paliekame 20 minučių atvėsti.
Išimame iš formos, jei kraštai negražūs galime patepti kiaušinio plakiniu ir kišti į orkaitę dar 10 minučių.
Dabar pro pyrago dangtelyje padarytą skylutę lėtai pilame želė sultinį, jo viso gali ir neprireikti.
Palaikome 24 valandas šaldytuve ir jau galime mėgautis.
Skanaus!


2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

SKRUDINTAS VIŠČIUKAS DŽIŪVĖSĖLIUOSE

Anot Kate Moss, nieko nėra skaniau už lieknumo jausmą. Ar aš su tuo sutinku? Iš dalies taip. Todėl nuolat ieškau gardžių būdų paruošti sveiką maistą. Bet. Kartais. Tiesiog norisi riebių k a l o r i j ų. Ir tikiu, kad kai šis noras išsipildo tik kartais, lieknumas yra, na, tiesiog neišvengiamas. Šįkart - dar viena fastfood'o kopija, tik gerokai sveikesnė už originalą. Mėgaujamės po truputį. Receptas iš čia.

Jums prireiks:

6 vištos šlaunelių
2 šaukštų druskos
2 šaukštų pipirų
1 kiaušinio
200 g maltų džiuvėsėlių
3 puodelių aliejaus kepimui

Nuplauname ir nulupame vištos šlauneles (šitaip šiek tiek sutaupysime kalorijų).
Šlauneles subadome, įtriname druska ir pipirais, paliekame 20 minučių.
Po 20 minučių vištą dedame į garintuvą ir verdame garuose 30 minučių.
Atvėsiname šlauneles, nušluostome popieriniu rankšluosčiu.
Džiuvėsėlius supilame į plastikinį maišelį.
Suplakame kiaušinį šakute, į jį mirkome šlauneles, tada jas metame į maišelį su džiuvėsiais ir purtome, kol visos šlaunelės tolygiai aplimpa džiuvėsiais.
Gilioje keptuvėje labai karštai įkaitiname aliejų, įberiame truputį druskos (kad nesitaškytų) ir dedame šlauneles.
Skrudiname nuolat vartydami apie 5 minutes.
Paskrudusias šlauneles dedame ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalai.
Viskas, skanaus!

2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

BENTO PIETŪS SU SOBORO

Štai dar vieni bento pietūs: ryžiai, pabarstyti jautienos soboro, virtas putpelės kiaušinis, pievagrybiai, pomidorai, agurkas ir dėželė vaisių. Jau senokai dėmesį buvo patraukęs soboro universalumas, nes jį visą savaitę galima laikyti šaldytuve, taip pat galima užšaldyti. Jis stipraus skonio, todėl nedideliu kiekiu galima paskaninti ryžius, įmaišyti į daržoves, įvynioti į omletuką. Vienas šaukštas soboro turi apie 40 kalorijų (anot justbento).

Jums prireiks:

1 puodelio virtų ryžių
Ryžius dedame į vieną dėžutės galą.

1/2 puodelio soboro:
450 g faršo (aš naudojau jautieną, bet tinka bet kuri mėsa)
1 šaukštelio aliejaus
1/2 puodelio smulkiai supjaustytų svogūno laiškų
1 skiltelės česnako, susmulkinto
2 šaukštų tarkuoto imbiero
2 šaukštų cukraus
2 šaukštų obuolių acto
3 šaukštų sojos padažo
3 šaukštų austrių padažo
Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame daržoves ir kepiname, kol suminkštėja.
Dedame faršą ir skrudiname, kol gražiai parusta.
Užbarstome cukrų, maišome kol šiek tiek karamelizuojasi.
Užpilame actą, maišome, kol nugaruoja.
Pilame sojų ir austrių padažus, kaitiname, kol skystis nugaruoja, bet mėsa dar drėgna.
Paimame 1/2 puodelio pietums, užbarstome ant ryžių dėžutėje, likusį soboro užšąldome.

1 virto putpelės kiaušinio
Kiaušinį perpjauname pusiau ir dedame ant soboro.

2 virtų mažučių šampinjonų
Grybukus tupdome soboro viduryje.

Mėgiamų vaisių (pas mane kriaušės, vynuogės, granatų sėklos) dėžutė.

Likusius tarpus užkamšome pomidorais ir agurkais (gražaus agurko pjūvio išmokau iš čia).
Dėžutę dedame į šaldytuvą, ryte nepamirštame pasiimti.
Skanių pietų:)


2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

AROMATINGA ŽUVIENĖ SU PURIAIS KUKULIUKAIS

Praėjusiame gyvenime aš tikrų tikriausiai buvau azijietė, nes kaip dar galima paaiškinti nepraeinančią meilę Azijos šalių virtuvei, intensyviems aromatams, ryškiems skoniams. Ir, matyt, buvau ne itin turtinga azijietė, nes skaniausias man atrodo paprastas gatvės maistas:) Štai kinės Gattina istorija, kaip ji vaikystėje Honkonge atsispirdavo ledų vagonėlio varpeliams, kad sutaupytų pinigų gatvėje parduodamai žuvienei, tiesiog privertė pabandyti išsivirti šitokį skanėstą. Neįsivaizduojama, kokia turi būti sriuba, kad vaikas ją keistų įį ledus. O gal tai tiesiog kitokia maisto kultūra? Kaip visada, šį bei tą teko pakeisti, bet išvirė tiesiog stebuklingo turtingumo ir aromatingumo žuvienė, o joje išdidžiai plaukiojo puresni už purius žuvies kukuliukai. Rekomenduoju pabandyti ir jums.

Jums prireiks:

Sriubai:
3 žuvų galvų, uodegų, kaulų ir kitų atsarginių dalių (aš naudojau lašišų rinkinį sriubai + žiobrio išdaras)
saujos krevečių galvų ir uodegų
2 česnako skiltelių, sukapotų
1 morkos, supjaustytos
1/2 poro (baltosios dalies), supjaustyto
5 šaukštų žuvų padažo
1/2 šaukštelio cukraus
1 šaukštelio druskos
1/4 šaukštelio baltųjų pipirų
1 šaukšto aliejaus
4 litrų vandens
Didelėje keptuvėje įkaitiname aliejų, ant mažos ugnies minutę kepiname česnaką, dedame morką, porą, pilame vandenį ir verdame ant vidutinės ugnies 2 valandas.
Nukošiame sultinį, kaulus išmetame.
Dedame druską, pipirus, žuvų padažą, cukrų, pakaitiname dar 10 minučių.

Puriems kukuliams:
puodelio žuvies ir krevečių mėsos (naudojau žiobrį ir lašišų rinkinyje rastą mėsą)
1 šaukšto svogūnų laiškų, sukapotų
1 šaukšto krakmolo
druskos ir pipirų pagal skonį
Virtuviniu smulkintuvu sutriname žuvį, krevetes, druską, pipirus ir krakmolą iki vientisos pastos.
Įmaišome svogūnų laiškus.
Suformuojame lazdyno riešuto dydžio rutuliukus, juos metame į verdančią sriubą ir virdame maždaug minutę, nes pervirę jie sukietėja.

Viskas, skanaus!


2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

AIRIŠKAS TROŠKINYS

Mane po savaitės sveiko maisto, matyt, patraukė prie rimtų kalorijų, nes niekaip negalėjau atsispirti šiam ėrienos ir bulvių troškiniui su turtingu padažu. Gamybos procesas be galo paprastas, rezultatas nuostabus. Tiesą pasakius, gardesnių bulvyčių neteko valgyti jau ilgą ilgą laiką. Tik vertėtų planuoti didesnę kompaniją, kad troškinio neliktų kitai dienai, nes skaniai jo pašildyti nepavyko. Ir gal nevertėtų juo mėgautis vakarienei, nes siaubukai baubukai po to gali sapnuotis. Rimtas maistas, bet kuris vyriškis būtų sužavėtas tokiais pietumis.

Jums prireiks:
400 g ėrienos su kaulu
4 bulvių, nuluptų, perpjautų į 4 dalis
4 morkų, nuskustų, stambiai supjaustytų
4 svogūnų, nuluptų, stambiai supjaustytų
1/2 šaukštelio džiovintų čiobrelių
450 ml sultinio
1 šaukštelio Worcesterio padažo
2 šaukštelių Hoisin padažo
50 g sviesto
50 g miltų
druskos ir pipirų pagal skonį

Nuo ėrienos nupjaustome riebesnes dalis, dedame į vidutiniškai įkaitintą keptuvę ir kaitiname 8 minutes.
Išimame aptirpusius gabaliukus, išmetame, o į likusius riebalus dedame ėrieną ir kepiname po 2 minutes iš abiejų pusių.
Išimame ėrieną, dedame į kepimo indą.
Keptuvėje likusiuose riebaluose 2 minutes maišydami kepiname svogūnus ir morkas.
Dedame juos ant ėrienos.
Pabarstome druska, pipirais, pilame Worcesterio, Hoisin padažus ir sultinį.
Likusiuose riebaluose porą minučių pakepiname bulves, jas dedame ant viršaus, bet neįmaišome, kadangi jos turi išvirti garuose. Užbarstome druskos ir pipirų ant bulvių.
Dedame kepimo indą į įkaitintą orkaitę ir troškiname 1,45 val.
Keptuvėje ant vidutinės ugnies ištirpdome sviestą, tada įmaišome miltus ir maišydami kepiname 2 minutes. Tai bus roux, kuris sutirštins troškinį.
Atsargiai ištraukiame troškinį ir nupilame nuo jo beveik visą skystį į keptuvę su rouxu.
Išmaišome ir gautą tirštą padažą supilame atgal į indą su troškiniu.
Troškiname orkaitėje dar 10 minučių.
Viskas, skanaus!

Psss, labai gardu su raudonu vynu ar alumi.


2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

BENTO PIETŪS


Štai istorija, kaip dvi problemos man atvėrė dureles į paslaptingą japonų kulinarinį pasaulį.
Pirmoji problema. Japonų virtuvė, kaip ir visa jų (pop) kultūra, mane žavi jau seniai. Tik tas žavesys toks iš tolo-tolo, nes man, kaip žmogui nemokančiam japonų kalbos, prieinami tik japonų autorių knygų vertimai, titruoti japonų filmukai ir versti-išversti receptai, kuriuose geriausiu atveju pusės ingredientų nepažįstu ir net neįsivaizduoju, ar jų pas mus jų išvis kur nors galima rasti.
Antroji problema. Tiek pinigų, tiek sveikatos taupymo sumetimais nutariau į darbą neštis naminius pietus. Kokį mėnesį atkankinau kolegas mikrobangų krosnelėje šylančių pietų kvapais. Dar prisidėjo pietų ruošimo iš vakaro rutina, ir vėl po truputį ėmiau varstyti pietų kavinės duris. Taupymas patyrė fiasko.
Va tada prisiminiau bento - japonišką pietų dėžutę. Šiek tiek panaršiusi internete aptikau neįtikėtiną grožį, o dar netrukus - neįtikėtiną lobį - justbento.com. Išbandžiau keletą receptų - paprasti ir puikūs, tad šiuo puslapiu nuo šiol vadovausiuosi gamindama skanius, sveikus ir, svarbiausia, japoniškus (!) pietus. Jie visiškai tobuli - paruošiami per 20 minučių, kalorijų kiekis suskaičiuotas sveikam svorio metimui, juose daug daržovių, patiekalai žiauriai pigūs, maistas skanus ir nešildytas (kas su mano paronijišku įtarumu dėl mikrobangės saugumo yra didis pliusas).
Mano bento dėžutėje jaukiai susiglaudė udon makaronai (angliavandeniai), teriyaki vištiena (baltymai), brokoliai su wasabi padažu, agurkas, pomidoriukas (daržovės) ir desertui kivi vaisius (mažesnėje dėžutėje). Maisto proporcijas ėmiau pagal justbento: 1 dalis angliavandenių, 1 dalis baltymų ir 2 dalys daržovių.

Jums prireiks:

Makaronams:
100 g udon makaronų išverdame pagal pakuotės instrukcijas, atvėsiname.
Makaronus dedame į vieną sandarios plastikinės dėžutės kampą.

Teriyaki vištienai:
300 g vištienos filė, supjaustytos kąsnio dydžio gabaliukais
3 šaukštų sojų padažo
3 šaukštų medaus
3 šaukštų obuolių acto
1/4 šaukštelio tarkuoto šviežio imbiero
1 šaukšto krakmolo
Viską, išskyrus vištieną sumaišome - tai bus marinatas.
Vištienos gabalėlius subadome šakute ir dedame į marinatą.
Paliekame marinuotis ne mažiau 10 minučių, galima ir per naktį.
Išimame vištieną iš marinato.
Keptuvėje įkaitiname porą šaukštų aliejaus.
Ant vidutinės ugnies kepame vištieną apie 4 minutes uždengę dangčiu.
Apverčiame ir kepame dar 4 minutes jau be dangčio.
Atvėsiname, 100 g dedame į dėžutę, likusius - užšąldome kitam kartui.

Brokoliams:
nedidelės brokolio galvos
4 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų obuolių acto
1 šaukšto cukraus
1 šaukštelio wasabi krienų pastos
Nupjaustome brokolio žiedynus nuo koto.
Verdame apie 5 minutes pasūdytame vandenyje.
Keptuvėje ant nedidelės ugnies kaitiname soją, cukrų ir actą, kol ištirpsta cukrus.
Į atvėsintą padažą įmašome wasabi ir užpilame ant išvirtų brokolių.

Brokoliais apkaišome dėžutėje likusius tarpelius.
Įkomponuojame agurką, pomidoriuką, vaisių dėžutę.
Dedame į šaldytuvą nakčiai, o ryte nepamirštame pasiimti.


2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

DĖMĖTASIS DIKAS SU PLIKYTU KREMU



Šiandien desertui - tradicinis angliškas pudingas linksmu pavadinimu spotted dick (slangu - dėmėtas pimpis). Jis teisiog skandalingas, nes dėl įžeidžiančio pavadinimo ne taip seniai buvo perkrikštytas į gerokai padoresnį spotted Richard (dėmėtasis Ričardas). Na ir kaip po to galima nemylėti britų su jų mielomis keistenybėmis:) Svarbu paminėti, kad šis desertas yra tikra kalorijų bomba, tačiau britiškai beprotiškai gardus ir esant niūriam orui vertas kiekvieno kalto malonumo kąsnio. Originaliame recepte naudojami taukai, aš juos keičiau sviestu ir nesiskundžiu, nes skonis itin stipriai nesiskyrė nuo originalo ragauto Londone. Be to, manasis pimpis nedėmėtas. Taip nutiko todėl, kad originale "dėmės" atsiranda nuo į tešlą įmaišomų džiovintų juodųjų serbentų. Iš kur jų gauti pas mus nesugalvojau, tad naudojau trintus juodus serbentus, kurių nemaišiau tiesiai į tešlą, o suvyniojau kaip įdarą. Pudingą valgome su custard - plikytu anglišku kremu. P-a-l-a-i-m-a. Ir, aišku, saikas visame kame.

Pudingui Jums prireiks:
225 g miltų
3 šaukštelių kepimo miltelių
po 1/4 šaukštelio sodos ir druskos
115 g tarkuoto sviesto
55 ml pieno
1/2 puodelio nuplikytų razinų
1/2 puodelio trintų juodųjų serbentų su cukrumi
1/4 šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės

Dubenėlyje sumaišome razinas, serbentus ir citrinos žievelę. Tai bus įdaras.
Virtuviniame kombaine sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius sodą ir sviestą.
Po truputį švelniai įmaišome pieną, kol gauname tešlos kamuolį. Jį išminkome ir iškočiojame į stačiakampį, kurio išmatavimai maždaug 20 cm x 30 cm.
Ant tešlos tolygiai paskirstome įdarą, iš kraštų paliekame po centimetrą švarios tešlos, kurį patepame vandeniu.
Suvyniojame vyniotinį, kraštus atidžiai užspaužiame.
Sukame vyniotinį į foliją, folijos kraštus užrišame kaip saldainį ir verdame garuose 2 valandas arba 200 laipsnių karštumo orkaitėje 1,5 valandos.

Valgome su kremu, kuriam pagaminti prireiks:
300 ml pieno
4 kiaušinių trynių
3 šaukštų cukraus
1/2 šaukštelio vanilės esencijos

Sumplakame trynius, cukrų, vanilę ir 3 šaukštus pieno iki vientisos masės.
Likusį pieną kaitiname, bet neužviriname.
Palaukiame 10 minučių, kad pienas pravėstų, tada jį pilame plona srovele į trynių masę ir maišome.
Šią masę dedame į verdančio vandens vonelę (jokiu būdu ne ant tiesioginės ugnies!) ir kaitiname, kol ji sutirštėja, maždaug 15-20 minučių.

Pudingą valgome karštą, o kremas skanus tiek šiltas, tiek šaltas.
Viskas, skanaus :)


2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

KIBIS IŠ LEVANTO


Šio patiekalo istorija, galima sakyti, prasidėjo daugiau nei prieš trejetą metų. Besiruošdama savaitgalio išvykai į svaigųjį Amsterdamą, internete nutariau paieškoti įdomesnių vietelių užkąsti. Atradau puikius atsiliepimus apie falafelius, parduodamus kažkur kioskelyje prie universiteto. Tiesą pasakius, atsiliepimai buvo tokie viliojantys, kad iš trijų turimų dienų, pusdienį pašventėme falafelių paieškoms. Per ankstyvo pavasario dulksną ir žvarbų vėją. Falafelių neradome. Kodėl taip nutiko, istorija nutyli. Faktas, kad jau nuo tada itin magėjo paragauti falafelių. Ir kai pagaliau prisiruošiau juos gaminti, supratau, kad avinžirnių namuose nėra. Bet yra faršo. Tokiu būdu atradau sau Levanto virtuvę ir sužinojau, kad kibis (kibbe) yra šios virtuvės patiekalas, kažkuo panašus į falafelį, tik gaminamas iš skaldytų kviečių ir maltos mėsos. Jis gali būti valgomas žalias (ko tikrai neišdrįsčiau daryti iš parduotuvėje pirktos mėsos), arba kepamas (pasirinkau būtent šį mažiau ekstremalų variantą). Tarp sukauptų atsargų kažkaip neaptikau skaldytų kviečių, tad negaliu teigti, kad siūlau visiškai autentiško kibio receptą, bet pažadu, paragauti verta. Po paieškų internete apsistojau ties šiuo receptu, nes jame nors ir nėra skaldytų kviečių, tačiau prieskonių kombinacija labai panaši į naudojamą tikram kibiui.

Jums prireiks:

300 g kalakutienos faršo
2 šaukštų maltų džiuvėsėlių
2 šaukštų maltų riešutų (aš dėjau pistacijas)
1 šaukštelio maltos kalendros
2 šaukštelių malto kumino
1/4 šaukštelio cinamono
1/2 šaukštelio paprikos miltelių
1 kiaušinio
druskos ir juodų pipirų

Visus ingredientus dedame į virtuvinį kombainą ir gerai išmaišome.
Suformuojame 8 pailgus rutuliukus, juos po du sumauname ant medinių iešmelių ir kepame grilyje 15-20 minučių.
Valgome su kuskusu, lavašu, marinuotomis daržovėmis ir jogurto padažu (sumaišome indelį natūralaus jogurto, trintą česnako skiltelę, šaukštelį natūralių citrinos sulčių, po 1/2 šaukštelio kumino, cinamono ir čili).


2009 m. spalio 31 d., šeštadienis

GARINTOS KINIŠKOS BANDELĖS


Kelionė į Kiniją senokai prasidėjo ir baigėsi. Šiltus prisiminimus apie ją po truputį dengia dulkių sluoksnis. Kaip, beje, ir kinišką bambukinį stymerį. Jau porą savaičių kažkaip neramiai į jį užmesdavau akį, jaučiausi lyg draugą pamiršus. O kai šaldytuve panaudojimo ėmė laukti pradarytas Hoisin padažas, supratau, kad pats metas vėl imtis dim sumų. Šįkart eilė atėjo garintoms bandelėms, kurių receptą jau senokai buvau nužiūrėjusi, tik vis pristabdydavo mielinės tešlos minkymo vargai. Turiu pasakyti, kad be reikalo atidėliojau (iš tikro tingėjau), nes nieko sudėtingo nebuvo. O skonis - patikėkit manim! Manau, padėjo ir youtubinis filmukas apie tešlos minkymą, nes tešla visiškai nelipo prie rankų, o bandelės išėjo glotnutėlės. Iš nurodyto kiekio gavosi 16 bandelių, iš kurių pusę saugiai užsišaldžiau kitam kartui.

16 bandelių prireiks:

Tešla:
300 g miltų
1,5 šaukštelio šviežių mielių
1 šaukšto cukraus
1 šaukštelio druskos
2 šaukštų aliejaus
240 ml šilto vandens

Į miltus įtrupiname mieles.
Dubenėlyje gerai sumaišome vandenį, aliejų, cukrų ir druską, įmaišome į miltus ir minkome tešlą.
Uždengiame drėgnu popieriniu rankšluosčiu ir paliekame kambario temperatūroje pakilti 30 minučių.

Įdaras:
200 g kalakutienos faršo
1/2 žaliosios paprikos
1 svogūnas, nuluptas
truputis poro koto
5 skiltelės česnako, nuluptos
2 juodi kiniški grybai, pamirkyti 10 minučių karštame vandenyje
1 kiaušinis
2 šaukštai krakmolo
1 šaukštas austrių padažo
2 šaukštai Hoisin padažo

Papriką, svogūną, porą, česnaką, grybus sudedame ir susmulkiname virtuvinį smulkintuve.
Daržoves įmaišome į faršą, įmušame kiaušinį, užpilame austrių bei Hoisin padažais bei gerai išmaišome.
Krakmolą sumaišome su 2 šaukštais šalto vandens ir įmaišome į faršą.

Bandelės:
Tešlą dar kartą paminkome, padalijame į 16 dalių.
Iš kiekvieno rutuliuko iškočiojame apskritimą, jo centre dedame šaukštelį įdaro ir kruopščiai užspaudžiame.
Gariname 15-20 minučių kiniškame stymeryje, o tada jau pasigardžiuodami kramsnojame.

Šįkart bandeles mirkėme skaniame, tik sūrokame padaže, kurio formulė: 1/4 puodelio sojos + 1 šaukštelis ryžių acto + 1 šaukštelis Hoisin padažo + truputis tarkuoto imbiero + truputis aštrių pipirų.


2009 m. spalio 6 d., antradienis

TAILANDIETIŠKOS KEPENĖLĖS


O vat man krizė patinka. Nors negaliu teigti, kad vartojimas buvo spėjęs išsikeroti lietuviškoje visuomenėje, bet tuštybės ir beprasmybės tikrai užteko. Dabar tie laikai, kai viskas atrodė įperkama, atrodo kaip trumputis saldus sapnas. Džiaugiuosi, kad sapnas neužsitęsė, nes nespėjau viduje ištrūnyti; o jei ir spėjau, tai dabar su didžiu pasimėgavimu atrandu smulkmenų ir paprastumo palaimą. Tai gi ir sakau, kad patinka krizė, nes ji skatina kūrybiškumą bei gi išmonę.
Po filosofinės įžangos metas kriziniam receptui. Jo mintį nužiūrėjau iš čia, tik špinatų nedėjau (taupom:)). Pagrindinis ingredientas - piguma (užjaučiu, kas nemėgsta kepenėlių). Padažai - nepigūs, bet jų ilgam užtenka, tad sunkiu laiku tebūnie tai investicija į gardžią ateitį. Laiko irgi nedaug reikalauja, o skanumas nerealus.

2 porcijoms prireiks:

400 g vištienos kepenėlių, nuplautų
1 šaukštelio druskos
1/4 puodelio aliejaus
6 skiltelių česnako, nuluptų ir susmulkintų
1 šaukštelio maltų baltų pipirų
1 šaukšto cukraus
6 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų austrių padažo

Didelėje keptuvėje užverdame gausiai vandens, dedame druską ir kepenėles, verdame 3 minutes, nupilame ir nusausiname kepenėles.
Keptuvėje iki vidutinio karštumo įkaitiname aliejų, dedame česnakus, kepenėles ir pipirus, kepiname 5 minutes.
Užbarstome cukrų, pilame sojos ir austrių padažus, trumpai pakaitiname ir pamaišome.
Viskas, skanaus!

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

MEKSIKIETIŠKAS KUKURŪZŲ PUDINGAS

Dėmesio dėmesio! Jūs netrukus sužinosite vieną puikesnių ir smagesnių receptų. Šio pudingo gamyba yra visiškai paprasta, pats kepinukas yra purus, drėgnas, turtingo skonio, kiek neįprastas, bet tikrai fantastiškai malonus. Visiškai nepamainomas su meksikietišku troškiniu, bet girdėjau grąsinimų jį valgyti netgi patį vieną... Taigi, nebeaušinsiu burnos, o suteiksiu galimybę pabandyti ir įsitikinti. Pudingo receptą, kiek pakoregavusi, naudojau iš čia.

Jums prireiks:

1 kukurūzo burbuolės grūdelių (aš nupjausčiau jas peiliu)
1/2 puodelio alyvuogių aliejaus
2 kiaušinių
1 mažo indelio jogurto
2 šaukštų majonezo
3/4 puodelio miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių
1/4 šaukštelio sodos
1/2 šauštelio druskos

Į smulkintuvą sudedame kukurūzus, aliejų, kiaušinius, jogurtą, majonezą ir susmulkiname iki vientisos tyrės.
Dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.
Į kukurūzų tyrę atsargiai įmaišome miltų mišinį, maišome kuo trumpiau, tik kad daugmaž įsisuktų miltai.
Gautą tešlą pilame į riebalais pateptą ir pabarstytą džiuvėsėliais indą, kepame įkaitintoje iki 170 laispnių orkaitėje maždaug 30 minučių.
Viskas, skanaus :)


2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

AŠTRUS MEKSIKIETIŠKAS TROŠKINYS

Brangučiai, buvau sau pažadėjusi, kad daugiau meksikietiško maisto receptų nedalinsiu. Nes jų šiame bloge yra daugiau negu reikia šauniausiam sombrerų temos vakarėliui. Bet... pažiūrėjus Jamie's American Road Trip'o seriją apie LA meksikonus vėl sukilo nostalgija šiai smagiai virtuvei. Neturėjau po ranka jokio tradicinio meksikietško ingrediento, tad teko pasitelkti daaaug fantazijos ir laaabai improvizuoti. Vakarienė pavyko, manau, visu 100 procentų, meksikietiškas kirminukas vėl ramiai snaudžia.
Šiandien dalinuosi troškinuko receptu, o ryt atskleisiu dieviško kukurūzų pudingo (kuris nuotraukoje atlieka antraplanį vaidmenį, bet realiame gyvenime be jo šis troškinys praranda didžiąją dalį žavesio) gaminimo subtilybes.

3 porcijoms troškinio prireiks:

2 vištienos krūtinėlių, išvirtų ir supjaustytų gabaliukais
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
4 pomidorų, smulkiai supjaustytų
3 skiltelių česnako, susmulkintų
1 vidutinio svogūno, susmulkinto
po 1 šaukštelį čili miltelių, malto kumino, druskos
1/2 šaukšto nesaldintų kakavos miltelių
2 džiovintų čili pipirų
1/2 šaukštelio Tabasco padažo
1/4 šaukšto acto
1/2 šaukštelio cukraus
1/4 šaukštelio sviesto
1 puodelio vištienos sultinio
1/2 šaukšto krakmolo

Keptuvėje įkaitiname aliejų iki vidutinio karštumo, dedame svogūną ir česnaką.
Kepiname 3 minutes, įberiame čili miltelius, maltą kuminą, kakavą, maišydami kepiname dar 2 minutes.
Sudedame pomidorus, druską, kepiname 10 minučių, kol pomidorai suminkštėja ir išskiria sultis.
Sudedame vištieną, pakepiname 5 minutes.
Pilame sultinį, Tabasco, actą, cukrų, sumetame čili pipirus.
Pamaišydami kaitiname 15-20 minučių, įdedame sviestą.
Atskirame dubenėlyje sumaišome krakmolą su 2 šaukštais vandens, supilame į troškinį ir maišydami šildome dar porą minučių.
Viskas, skanaus, valgome su kukurūzų pudingu:)

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

TIRŠTUTĖ DUONOS IR POMIDORŲ SRIUBA

Myliu saulėtą rugsėjį. Pasaulis aplink tarsi užverda: medžiai po truputį ima puoštis spalvotais lapais, į miesto gatves pabyra pailsėję ir besišypsantys žmogėnai, autobusai užsikemša mokinukų ir studenčiokų klegesiu. Gyvenimas prasideda ne pavasarį, o rudenį. Tiesa, rugsėjo saulė šykšti šilumos, todėl pradedu dairytis "šildančių" receptų. Vienas jų - ši pomidorų ir duonos sriuba, kuri, be to, yra puikus būdas gardžiai suvartoti užsilikusią padžiūvusią duoną ir gausų pomidorų derlių. Pagardiname baziliku ir iš neįtikėtinai elementarių produktų turime praktiškai stebuklą. Puikiai sušildo vėsų rudenio vakarą. Pabandykit, nesigailėsit. Recepto idėja, aišku, iš itališkojo gingerandtomato.

Jums prireiks:
pusės kepaliuko padžiūvusios itališkos duonos
6 sunokusių pomidorų
3 skiltelių česnako
1/2 šaukštelio cukraus
1 šaukštelio druskos
1 saulėje džiovinto pomidoro
1 nedidelio čili pipiriuko, susmulkinto
1/4 puodelio tyro alyvuogių aliejaus
vandens
keleto lapelių baziliko

Duoną supjaustome riekelėmis, paskrudiname ir iš abiejų pusių įtriname česnako skiltele.
Riekelėmis išdėliojame puodo, kuriame virsime sriubą, dugną.
Pomidorus pamerkiame vienai minutei į verdantį vandenį, tada pakišame po ledinio vandens srove ir lengvai nulupame odelę.
Į smulkintuvą dedame pomidorus, porą skiltelių česnako, cukrų, viską sutriname iki tyrelės.
Gautą masę pilame į puodą ant duonos riekelių, užpilame aliejų, pusę stiklinės vandens, įdedame džiovintą pomidorą ir druską.
Verdame ant žemos ugnies apie valandą, kol duona visiškai ištęžta.
Būtina gan dažnai pamaišyti, nes labai kimba prie dugno, galima beverdant įpilti ir šiek tiek vandens, jei per daug sutirštėja.
Išvirusią gausiai papuošiame baziliko lapeliais ir pasigardžiuodami srebiame.
Viskas, skanaus!



2009 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis

PRIESKONINIŲ ŽOLELIŲ RUOŠINIAI


Šiandien su didžiuliu pasimėgavimu prisiskyniau šviežio baziliko lapelių, pasiėmiau neseniai prirautų česnakų, prisiskyniau sunokusių pomidorų. Vakarieniausime pastą su elementariu, tačiau oi-kokiu-gardžiu šviežių pomidorų padažu. Ir ne tik šįvakar, bet ir po poros mėnesių. Kaip? Paprasčiau net nebūna - sutriname česnaką, bazilikus ir pomidorus trintuvėje ir užšaldome (nuotraukoje raudoni kubeliai). Žiemai pasirūpinau ne tik šio padažo, bet gi dar susitryniau česnaką su čiobreliais, su raudonėliu, su krapais. Vidury žiemos su malonumu įmesiu mažą kubelį į sriubą ar padažą. Tikiuosi visai kito skonio, negu konservuotų ar džiovintų žolių.

2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

KINIJA/ DIM SUMAI




Prašau susipažinti su naujuoju mūsų namų gyventoju - kinišku bambukiniu stymeriu (garų puodu). Mažulis atkeliavo kartu su manimi iš tolimosios Kinijos. Labai seniai apie jį svajojau ir štai pagaliau mes kartu:) Net negaliu paaiškinti savo užsispyrimo turėti būtent senovinę šio stebuklo versiją ir atkaklumo jo beieškant. Nors Pekino ir Šanchajaus gatvės pilnos garuojančių bambukinių stymerių, kuriuose gaminami įvairiausi skanėstai, patikėkit, būtent bambukinę versiją rasti nebuvo lengva. Supermarketų lentynos nukrautos moderniais garpuodžiais, tad paieškos persikelia į mažulytes krautuvėles ir sausakimšus turgelius. Rankose turiu lapelį su kiniškais rašmenimis parašytais žodžiais "bambukinis stymeris", kurį kaišioju kiekvienam pardavėjui po nosimi. Tie keistai šypteli ir purto galvą. Kyla įtarimas, kad hostelio registratorė ką šmaikštaus galėjo prirašyti. Vistik paieškos baigiasi sėkmingai išskirtinai vietiniams skirtame univermage, kur po smagių derybų mainais į 50 juanių (apie 17 litų) laikau rankose tikrų tikriausią bambukinį stymeriuką:))) Panaudodama kulinariniuose kursuose Yangshuo gautas žinias gaminu dim sumus - garintus koldūniukus su faršo įdaru. Anot Wikipedijos, dim sum pažodžiui reiškia "dalelė širdies". Tai lengvi užkandžiai, patiekiami garintuvuose ar mažose lėkštelėse prie kiniškos arbatos. Ach gi ir dar malonus siurprizas - Ozo Prisma parduoda wontonų tešlos lapelius, todėl gardūs kiniški pietūs ant stalo gali atsirasti akimirksniu. Beje, manau, kad įprastas garų puodas šiam patiekalui irgi tiktų. Taigi, receptas.

Jums prireiks:

5 lapelių wonton tešlos
100 gramų riebesnio kiaulienos faršo (kad įdaras būtų sultingesnis)
1 kiaušinio
30 gramų kiniškų juodųjų grybų, išmirkytų
20 gramų morkos
1 skiltelės česnako
4 svogūnų laiškų
1/4 šaukštelio baltųjų pipirų
1 šaukštelio druskos
1 šaukštelio austrių padažo
1 šaukšto krakmolo + 2 šaukštų vandens

Į virtuvinį kombainą dedame visus ingredientus, išskyrus tešlą ir krakmolą su vandeniu, ir labai smulkiai susmulkiname iki tirštos vientisos pastos.
Krakmolą išmaišome su vandeniu ir pilame į pastą. Dar kartą gerai išsukame.
Gautą įdarą išdalijame į 5 lygias dalis.
Į kiekvieną wontono lapelį dedame įdarą ir kruopščiai užspaudžiame padrėkintus kraštus.
Suformuotus koldūniukus dedame į aliejumi pateptą ar kepimo popieriumi arba kopūsto lapu užtiestą stymerį. Uždengiame dangčiu.
Paprastame puode užverdame daug vandens, dedame ant puodo stymerį ir gariname 10-15 minučių.
Viskas, skanaus!
Pss, labai gardu su acto ir sojos arba saldžiųjų čili padažu.


2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

MAŽASIS INOCENTAS


Žiūriu kaip ežeriuke po langais turškiasi vaikai. Norėtųsi ir man atsigaivinti, tik va labai abejotinas to ežeriuko švarumas. Tenka regzti kitą planą kovai su kaitra. Prisimenu, kaip praėjusią vasarą it vaikas džiūgavau atradusi arbūzų gėrimą, o štai šiemet subrendo jo patobulintas variantas: tiesiog ledą keičiame šaldytu vaisiumi ir gauname šimtąprocentinę gaivią vaisinę palaimą. Šįkart smulkintuve atsidūrė pusė šviežio arbūzo ir riekutė iš anksčiau užšaldyto arbūzo - puikumėlis! Kai išmedžiosiu saldų mangą, reiks užšaldyti ir išfantazuot kokį kokteilį su obuoliais ir bananais. Įkvėpimo vaisių grupavimui ieškosiu mylimiausiame innocent.

2009 m. liepos 26 d., sekmadienis

KIAUŠINIENĖ SU ŠPINATAIS


Tie lepūs savaitgalio rytai... žadintuvo spigesio neardoma ramybė... palaimingi tingėjimo šiurpuliukai... visa tai vainikuojantys pusryčiai saulės spindulių maudomoje lovoje... Šiandien pusryčiams - įsuktas į lavašą omletukas su špinatais ir pamezano sūriu. Nieko įmantraus, tiesiog sotūs, paprasti ir gardūs savaitgalio pusryčiai. Po kurių galima dar posmelį nusnūsti ...

2 porcijoms jums prireiks:

2 šaukštų sviesto
1 stiklinės nuplautų ir nusausintų špinatų lapų
4 kiaušinių
2 skiltelių susmikinto česnako
0,5 stiklinės parmezano ar kito kieto sūrio
druskos pagal skonį

Keptuvėje įkaitiname 1 šaukštą sviesto, dedame špinatus ir vartydami pakepiname 4 minutes. Padedame į šoną.
Dubenėlyje išplakame kiaušinius su druska.
Ant silpnos ugnies keptuvėje išlydome 1 šaukštą sviesto, jame 1 minutę pakepiname česnaką, pilame kiaušinius.
Nemaišydami kepame 3-4 minutes. Tada su mentele atsargiai stumdami "plėšome" kiaušinienę.
Įmaišome špinatus, tada - sūrį.
Kepame iki mėgstamos konsistencijos - kuo ilgiau kepsite, tuo kietesnė ji bus.

Viskas, skanaus!
p.s. labai skanu su paskrudinta svogūnine bandele ar lavašu.





2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

DARŽOVĖS ŽIEMAI


Tauta sako: "ruošk roges vasarą" ir nemeluoja. Živilės šviežių vasarinių daržovių komentaras paskatino prisiminti primirštą skyrelį atsargos. Morkyčių ir žirniukų derlius trumpalaikis, o rudens/žiemos sezonas prasidėjęs nenoriai baigiasi, tad turime būti gudrūs. Sugaiškime kelias minutes dabar ir speiguotą žiemos vakarą galėsime sriubytę pagardinti vasaros skonių puokšte iš savo daržo.

Jums prireiks:
250 gr. poro, supjaustyto
750 gr. žirnelių, išlukštentų
500 gr. morkyčių, supjaustytų
100 ml. vandens
žiupsnelio druskos
šaldymo maišelio

Vandenį užviriname puode, pasūdome ir suberiame žirnelius ir morkas.
Verdame 20 minučių.
Nupilame vandenį, atvėsiname, įmaišome porus ir supilame į šaldymo maišelį.
Saugiai padedame į šaldiklį.
Prieš vartodami atšildome puode ant lėtos ugnies.
Beje, į šį mišinį galima įmašyti bulvių, svogūnų, žiedinių kopūstų, netgi mėsos. Laisvė fantazijai.

2009 m. liepos 20 d., pirmadienis

RUKOLOS SALOTOS SU LAŠIŠA


Nagi, visi kartu: google korporacija yra nerealu! Štai po Sicilijos visiškai beprotiškai susisvaigau itališku maistu. Štai pasivaikščiojau virtualiais kulinariniais koridoriais. Štai aptikau puikiausią itališko maisto blogą gingerandtomato.com. Hmm, viskas itališkai, o vat kaip tik itališkai aš nesuprantu. Štai susivedžiau į translate.google.com jųjų url adresą ir per kelias sekundes prieš mano akis atsivertė autentiški itališki receptai man suprantama kalba. Štai kur puikumėlis. O dar didesnė palaima apėmė paragavus pagal jų receptą pagamintų salotų. Labai rekomenduoju pabandyti, aš tikrai kartosiu:)

2 porcijoms prireiks:
1 saujos nuplautų rukoloų (gražgarstės)
100 g rūkytos lašišos (o jai dabar akcija Maximoj)
1/2 raudonojo greipfruto
1 sunokusio avokado
2 šaukštų šviežių citrinos sulčių
3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
žiupsnelio druskos

Lašišą supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais.
Greipfruto kiekvieną skiltelę nulupame.
Avokadą supjaustome skiltelėmis.
Indelyje suplakame citrinos sultis, alejų ir druską.
Dviejose lėkštėse išdėliojame po lygiai rukolą, ant jos dedame lašišą, greipfrutą, avokadą.
Pašlakstome citrinų padažu.
Labai skanaus!
Ps, labai gardu su paskrudinta duona.

2009 m. liepos 18 d., šeštadienis

PAGALIAU - SUSHI


Kodėl pagaliau, kai jau visi visi aplink juos daro? Nes, prisipažinsiu, ilgą laiką man sushi atrodė neįveikiamai sudėtingas kulinarinis iššūkis. Kokius metus dvejus kaupiau ryžtą, net gi pseudo sushius atradau. Sukaupiau. Tada ėmiausi ieškoti gear'so. Užtruko dar savaitę. Po to dar porą dienų studijavau platųjį internetą, kur labiausiai užkabino šis receptas. Dar susidūriau su dilema, kaip gi paruošti pačius ryžius. Nes visi šaltiniai, kaip susitarę tvirtino - tai svarbiausia. Nesiginčysiu. Bet vat naudojau pačius pigiausius Skanėjos kibius ryžius ir skonis buvo nuostabiausias. Manau, paslaptis yra ryžių puodas, be kurio dabar jau neįsivaizduoju savo gyvenimo. Jame ryžiai nepridega, puikiai išverda 10 iš 10 kartų, o skonis nė iš tolo nepanašus į tai, ką valgiau iki tol. Ryžių puodą parsitempiau net iš Bankoko, bet mačiau ir Vilniuje jų pirkti, berods Basanavičiaus gatvėje esančioje parduotuvėje "Prieskoniai profesionalams" ir gal dar Kavarijų gatvėje, priešais turgų esančioje krautuvėlėje pas kinę. Negaliu net apsakyt koks būtinas tai rakandas, ir ne tik sushiams bet ir bet kokiems ryžiams virti. Grįžtam prie ryžių. Šįkart jų nemirkiau, bet kitąsyk bandysiu užmerkti 30 minučių. Žiūrėsim, kaip bus. O visa kita darysiu identiškai, nes tikrai tobulai išėjo. Aišku, įdarus kaitaliosiu. Taigi, receptas.

6 sushi prireiks:
1 puodelio ryžių
daug šalto vandens (ryžių plovimui)
1, 25 puodelio virinto vandens
0,25 puodelio ryžių acto
1 šaukštelio druskos
2 šaukštų cukraus
1 nori lapelio
krabų lazdelės, perpjautos pusiau išilgai
ketvirtadalio avokado, supjaustyto juostelėmis
1 kiaušinio
0,5 šaukštelio aliejaus
bambukinio kilimėlio (sushi suvynioti)
wasabi krienų ir sojos padažo

Keptuvėje iki vidutinio karštumo įkaitiname aliejų ir pilame išplaktą kiaušinį.
Trejetą minučių neliečiame, tada atsargiai apverčiame susidariusį blyną ir dar pakepame por minučių kol iškepa.
Supjaustome siauromis juostelėmis ir atidedame.
Ryžius labai kruopščiai skalaujame, kol nupilamas vanduo būna skaidrus.
Supilame į kiaurasamtį ir paliekame 30 minučių džiūti.
Pilame ryžius į ryžių puodą, užpilame virintu vandeniu ir verdame.
Tuo tarpu pilame actą, druską ir cukrų pilame į nedidelį puoduką ir šildome ant vidutinės ugnies kol ištirpsta cukrus ir druska (aš dar įbėriau truputį jūros kopūstų, bet nežinau, ar jie ką davė), tada visiškai atvėsiname.
Kai ryžiai išverda, išjungiame puodą ir paliekame ryžius uždengtus 15 minučių.
Išpilame ryžius į ne metalinį dubenį, ir tolygiai užlaistome acto viralo.
Vėduodami šaukštu išmaišome ryžius. Jie turi būti blizgūs ir lipnūs.
Ant bambukinio kilimėlio dedame nori blizgia puse į apačią.
Ant nori tolygiai paskirstome ryžius, apačioje palikdami maždaug 1 cm užklijavimui, kurį truputį pašlapiname (kaip voką užklijavimui).
Ryžių viduryje išilgai dedame kiaušinio juosteles, krabų lazdelės puseles, avokadą.
Kilimėlio pagalba suvyniojame sushi, užspausdami sudrėkintą galą, kad užsiklijuotų.
Gautą "dešrelę" pjaustome į šešias dalis.
Į sojos padažą įmaišome wasabi, tada pamirkome sushi ir nerealiai skanaus!


2009 m. liepos 13 d., pirmadienis

PUSRYČIŲ KOŠĖ-MAKALOŠĖ


Ankstyvas darbadienio rytas. Ausyse tebespengiant žadintuvo trėlėms duše apgraibomis atsuku ne tą kranelį ir akimirksniu prabundu nuo ledinio vandens srovės. Turiu slaptą įtarimą, kad laikrodžio rodyklės turbūt tą vieną rytinę valandą sukasi dvigubai greičiau nei įprastai. Ir savaime suprantama, kad pusryčiams laiko nebelieka. Darbe bandau gurgiantį pilvuką apgauti kava, kažkur nugvelbtu šokolado gabalėliu ar dar kokia nesąmone. Artėjant pietums praktiškai haliucinuoju riebias spurgas. Aha, taip būdavo laaabai senais dar priešistoriniais laikais (prieš kokias porą savaičių), kol neėmiau vienąsyk ir nepasigaminau košės-makalošės-savo-draugo. Ji mane apsaugo nuo baisių nesveikų pagundų ir padeda oriai išlaukti pietų. Be gurgesių. Ir dar, ir dar: košėje paderinti ingredientai 0 kraujo grupei (chi chi, vėl prisiminiau) - ypatingai naudingos džiovintos slyvos, figos, graikiniai riešutai, neutralūs miežių ir avižų dribsniai, razinos. Dar pasibarstau maltų linų sėmenų, nes skaičiau, kad nuo jų plaukai ima blizgėti, o vaistininkė sakė, kad jie suteikia sotumo jausmą. Ir dar įberiu pusę šaukštelio ajurvedinio prieskonių mišinio.

Vienai porcijai prireiks:

3 šaukštų avižų dribsnių
3 šaukštų miežinių dribsnių
1 džiovintos slyvos, supjaustytos gabaliukais
1 džiovintos figos, supjaustytos gabaliukais
2 graikinių riešutų, sukapotų
0,5 stiklinės verdančio vandens

Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje ir užpilame verdančiu vandeniu.
Paliekame 10-15 minučių (kaip tik laikas dušui).
Košė turi sugerti vandenį ir išbrinkti.
Užbarstome linų sėmenis ir ajurvedinius priekonius, išmaišome.
Tada galima užpilti jogurtu, sultimis ar įmaišyti uogienės, nuo nuotaikos priklauso.

Viskas, skanaus!




2009 m. liepos 12 d., sekmadienis

MORKŲ TORTAS

- Buvai visiškai teisus, - pareiškė Triušis kruopščiai jį apžiūrinėdamas. Tai esi tu. Malonu tave matyti.
- O kaip manei, kas ten buvo?
- Matai, nebuvau visiškai tikras. Žinai, kaip Girioje būna. Negali bet ko įsileisti į namus. Tenka būti labai apdairiam... O ką jei mes šio bei to užkrimstume?
(A.A. Milne "Pūkuotuko pasaulis")

Vienam morkų tortui prireiks:
(receptas iš čia)

tešlai:
1 stiklinės paskrundintų ir sukapotų graikinių riešutų
2 stiklinių smulkiai sutarkuotų morkų
2 stiklinių miltų
1 šaukštelio sodos
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
1,5 šaukštelio cinamono
4 kiaušinių
1 stiklinės cukraus
1 stiklinės aliejaus
1,5 stiklinės susmulkintų konservuotų ananasų be skysčio
2 šaukštelių vanilės esencijos
Dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.
Kitame dideliame dubenyje elekriniu mikseriu išplakame kiaušinius, po truputį pilame cukrų ir plakame iki baltumo. Tolygia srove supilame aliejų, įplakame ananasus ir vanilę.
Į gautą masę pilame miltus ir trumpai maišome, tik kol susimaišo. Įmaišome morkas ir riešutus.
Tešlą padalijame po lygiai į dvi apvalias kepimo skardas, pateptas riebalais ir išklotas kepimo popieriumi.
Kepame prikaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 1 valandą.
Iškepusius ištraukiame, palaukiame 15 minučių, kol pravėsta, tada išimame iš skardų ir aptepame kremu.

kremui:
0,25 stiklinės supjaustyto kubeliais sviesto
1,5 puodelio kreminio (ne lydyto!) sūrio
1,5 puodelio persijotos cukraus pudros
1 šaukštelio vanilės esencijos
nutarkuotos vienos citrinos žievelės
Elekriniu mikseriu suplakame sūrį su sviestu, kol nelieka gumbelių.
Įplakame cukraus pudrą, citrinos žievelę ir vanilę.

-Oi! - sukliko Pūkuotukas. Nekankik!
-Faktas, - nutarė Triušis, - būsi įstrigęs.
-Viskas nuo to,- piktai tarė Pūkuotukas, kad paradinės durys yra nepakankamai plačios.
- Viskas nuo to, - rūsčiai atšovė Triušis, - kad per daug valgoma.
(A.A. Milne "Pūkuotuko pasaulis")


2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

VALGOM SICILIJĄ


Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...
Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).
Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.
Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.
Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.
Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.
Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:
1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.
2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.
3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.
4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.
5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.

2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

LIETUS IR SALOTOS


Tai bent praplyšo, ką? Aišku, romantiškoji mano pusė dievina lietų, o bet tačiau vakarienei suplanuotos salotos gerokai maloniau rupšnotųsi saulėtame balkonėlyje. Į kurį, matyt, neužilgo atsikraustys vandens fauna. Jei nesikeis kritulių kiekis. Tai bent smagiai leisim laiką:)


Apie salotas. Trumpai. Idealiai atitaikyti ingredientai O tipo (pirmai turbūt) kraujo grupei, gal todėl jos man susirodė tikrai gardžios. Aha, kažkaip apsėdo mane tos kraujo grupės, net pačiai baisoka. Bet eksperimento vardan kokį mėnesį dar pasvaigsiu. Cha, gi šiandien kalcio papildus net įsigijau, nes O grupei pieno produktai k-e-n-k-i-a. Kol kas šitie paistalai kelia įtarią šypseną, bet gi gal ims ir pasiteisins:)

1 porcijai prireiks

saujos šviežių špinatų lapų, suplėšytų
100 g paskrudintos jautienos (gali būti ir kita mėsa, tik ne kiauliena), supjaustytos
1/2 raudonosios paprikos, supjaustytos kubeliais
1 pomidoro, supjaustyto kubeliais
1/4 svogūno, supjaustyto žiedeliais ir pamirkyto vandenyje
pundelio petražolių, susmulkintų
3 graikinių riešutų, susmulkintų
1/2 šaukštelio druskos su jodu
1 šaukšto vyno acto (netinka mano kraujo grupei, nu bet gi labai skanu)
1/2 šaukštelio garstyčių
2 šaukštų alyvuogių aliejaus

Dubenėlyje kruopščiai sumaišome actą, aliejų, garstyčias ir druską.
Ant šio padažo sudedame visus likusius ingredientus ir išmaišome.
Viskas, skanaus! :)