2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

MAŽASIS INOCENTAS


Žiūriu kaip ežeriuke po langais turškiasi vaikai. Norėtųsi ir man atsigaivinti, tik va labai abejotinas to ežeriuko švarumas. Tenka regzti kitą planą kovai su kaitra. Prisimenu, kaip praėjusią vasarą it vaikas džiūgavau atradusi arbūzų gėrimą, o štai šiemet subrendo jo patobulintas variantas: tiesiog ledą keičiame šaldytu vaisiumi ir gauname šimtąprocentinę gaivią vaisinę palaimą. Šįkart smulkintuve atsidūrė pusė šviežio arbūzo ir riekutė iš anksčiau užšaldyto arbūzo - puikumėlis! Kai išmedžiosiu saldų mangą, reiks užšaldyti ir išfantazuot kokį kokteilį su obuoliais ir bananais. Įkvėpimo vaisių grupavimui ieškosiu mylimiausiame innocent.

2009 m. liepos 26 d., sekmadienis

KIAUŠINIENĖ SU ŠPINATAIS


Tie lepūs savaitgalio rytai... žadintuvo spigesio neardoma ramybė... palaimingi tingėjimo šiurpuliukai... visa tai vainikuojantys pusryčiai saulės spindulių maudomoje lovoje... Šiandien pusryčiams - įsuktas į lavašą omletukas su špinatais ir pamezano sūriu. Nieko įmantraus, tiesiog sotūs, paprasti ir gardūs savaitgalio pusryčiai. Po kurių galima dar posmelį nusnūsti ...

2 porcijoms jums prireiks:

2 šaukštų sviesto
1 stiklinės nuplautų ir nusausintų špinatų lapų
4 kiaušinių
2 skiltelių susmikinto česnako
0,5 stiklinės parmezano ar kito kieto sūrio
druskos pagal skonį

Keptuvėje įkaitiname 1 šaukštą sviesto, dedame špinatus ir vartydami pakepiname 4 minutes. Padedame į šoną.
Dubenėlyje išplakame kiaušinius su druska.
Ant silpnos ugnies keptuvėje išlydome 1 šaukštą sviesto, jame 1 minutę pakepiname česnaką, pilame kiaušinius.
Nemaišydami kepame 3-4 minutes. Tada su mentele atsargiai stumdami "plėšome" kiaušinienę.
Įmaišome špinatus, tada - sūrį.
Kepame iki mėgstamos konsistencijos - kuo ilgiau kepsite, tuo kietesnė ji bus.

Viskas, skanaus!
p.s. labai skanu su paskrudinta svogūnine bandele ar lavašu.





2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

DARŽOVĖS ŽIEMAI


Tauta sako: "ruošk roges vasarą" ir nemeluoja. Živilės šviežių vasarinių daržovių komentaras paskatino prisiminti primirštą skyrelį atsargos. Morkyčių ir žirniukų derlius trumpalaikis, o rudens/žiemos sezonas prasidėjęs nenoriai baigiasi, tad turime būti gudrūs. Sugaiškime kelias minutes dabar ir speiguotą žiemos vakarą galėsime sriubytę pagardinti vasaros skonių puokšte iš savo daržo.

Jums prireiks:
250 gr. poro, supjaustyto
750 gr. žirnelių, išlukštentų
500 gr. morkyčių, supjaustytų
100 ml. vandens
žiupsnelio druskos
šaldymo maišelio

Vandenį užviriname puode, pasūdome ir suberiame žirnelius ir morkas.
Verdame 20 minučių.
Nupilame vandenį, atvėsiname, įmaišome porus ir supilame į šaldymo maišelį.
Saugiai padedame į šaldiklį.
Prieš vartodami atšildome puode ant lėtos ugnies.
Beje, į šį mišinį galima įmašyti bulvių, svogūnų, žiedinių kopūstų, netgi mėsos. Laisvė fantazijai.

2009 m. liepos 20 d., pirmadienis

RUKOLOS SALOTOS SU LAŠIŠA


Nagi, visi kartu: google korporacija yra nerealu! Štai po Sicilijos visiškai beprotiškai susisvaigau itališku maistu. Štai pasivaikščiojau virtualiais kulinariniais koridoriais. Štai aptikau puikiausią itališko maisto blogą gingerandtomato.com. Hmm, viskas itališkai, o vat kaip tik itališkai aš nesuprantu. Štai susivedžiau į translate.google.com jųjų url adresą ir per kelias sekundes prieš mano akis atsivertė autentiški itališki receptai man suprantama kalba. Štai kur puikumėlis. O dar didesnė palaima apėmė paragavus pagal jų receptą pagamintų salotų. Labai rekomenduoju pabandyti, aš tikrai kartosiu:)

2 porcijoms prireiks:
1 saujos nuplautų rukoloų (gražgarstės)
100 g rūkytos lašišos (o jai dabar akcija Maximoj)
1/2 raudonojo greipfruto
1 sunokusio avokado
2 šaukštų šviežių citrinos sulčių
3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
žiupsnelio druskos

Lašišą supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais.
Greipfruto kiekvieną skiltelę nulupame.
Avokadą supjaustome skiltelėmis.
Indelyje suplakame citrinos sultis, alejų ir druską.
Dviejose lėkštėse išdėliojame po lygiai rukolą, ant jos dedame lašišą, greipfrutą, avokadą.
Pašlakstome citrinų padažu.
Labai skanaus!
Ps, labai gardu su paskrudinta duona.

2009 m. liepos 18 d., šeštadienis

PAGALIAU - SUSHI


Kodėl pagaliau, kai jau visi visi aplink juos daro? Nes, prisipažinsiu, ilgą laiką man sushi atrodė neįveikiamai sudėtingas kulinarinis iššūkis. Kokius metus dvejus kaupiau ryžtą, net gi pseudo sushius atradau. Sukaupiau. Tada ėmiausi ieškoti gear'so. Užtruko dar savaitę. Po to dar porą dienų studijavau platųjį internetą, kur labiausiai užkabino šis receptas. Dar susidūriau su dilema, kaip gi paruošti pačius ryžius. Nes visi šaltiniai, kaip susitarę tvirtino - tai svarbiausia. Nesiginčysiu. Bet vat naudojau pačius pigiausius Skanėjos kibius ryžius ir skonis buvo nuostabiausias. Manau, paslaptis yra ryžių puodas, be kurio dabar jau neįsivaizduoju savo gyvenimo. Jame ryžiai nepridega, puikiai išverda 10 iš 10 kartų, o skonis nė iš tolo nepanašus į tai, ką valgiau iki tol. Ryžių puodą parsitempiau net iš Bankoko, bet mačiau ir Vilniuje jų pirkti, berods Basanavičiaus gatvėje esančioje parduotuvėje "Prieskoniai profesionalams" ir gal dar Kavarijų gatvėje, priešais turgų esančioje krautuvėlėje pas kinę. Negaliu net apsakyt koks būtinas tai rakandas, ir ne tik sushiams bet ir bet kokiems ryžiams virti. Grįžtam prie ryžių. Šįkart jų nemirkiau, bet kitąsyk bandysiu užmerkti 30 minučių. Žiūrėsim, kaip bus. O visa kita darysiu identiškai, nes tikrai tobulai išėjo. Aišku, įdarus kaitaliosiu. Taigi, receptas.

6 sushi prireiks:
1 puodelio ryžių
daug šalto vandens (ryžių plovimui)
1, 25 puodelio virinto vandens
0,25 puodelio ryžių acto
1 šaukštelio druskos
2 šaukštų cukraus
1 nori lapelio
krabų lazdelės, perpjautos pusiau išilgai
ketvirtadalio avokado, supjaustyto juostelėmis
1 kiaušinio
0,5 šaukštelio aliejaus
bambukinio kilimėlio (sushi suvynioti)
wasabi krienų ir sojos padažo

Keptuvėje iki vidutinio karštumo įkaitiname aliejų ir pilame išplaktą kiaušinį.
Trejetą minučių neliečiame, tada atsargiai apverčiame susidariusį blyną ir dar pakepame por minučių kol iškepa.
Supjaustome siauromis juostelėmis ir atidedame.
Ryžius labai kruopščiai skalaujame, kol nupilamas vanduo būna skaidrus.
Supilame į kiaurasamtį ir paliekame 30 minučių džiūti.
Pilame ryžius į ryžių puodą, užpilame virintu vandeniu ir verdame.
Tuo tarpu pilame actą, druską ir cukrų pilame į nedidelį puoduką ir šildome ant vidutinės ugnies kol ištirpsta cukrus ir druska (aš dar įbėriau truputį jūros kopūstų, bet nežinau, ar jie ką davė), tada visiškai atvėsiname.
Kai ryžiai išverda, išjungiame puodą ir paliekame ryžius uždengtus 15 minučių.
Išpilame ryžius į ne metalinį dubenį, ir tolygiai užlaistome acto viralo.
Vėduodami šaukštu išmaišome ryžius. Jie turi būti blizgūs ir lipnūs.
Ant bambukinio kilimėlio dedame nori blizgia puse į apačią.
Ant nori tolygiai paskirstome ryžius, apačioje palikdami maždaug 1 cm užklijavimui, kurį truputį pašlapiname (kaip voką užklijavimui).
Ryžių viduryje išilgai dedame kiaušinio juosteles, krabų lazdelės puseles, avokadą.
Kilimėlio pagalba suvyniojame sushi, užspausdami sudrėkintą galą, kad užsiklijuotų.
Gautą "dešrelę" pjaustome į šešias dalis.
Į sojos padažą įmaišome wasabi, tada pamirkome sushi ir nerealiai skanaus!


2009 m. liepos 13 d., pirmadienis

PUSRYČIŲ KOŠĖ-MAKALOŠĖ


Ankstyvas darbadienio rytas. Ausyse tebespengiant žadintuvo trėlėms duše apgraibomis atsuku ne tą kranelį ir akimirksniu prabundu nuo ledinio vandens srovės. Turiu slaptą įtarimą, kad laikrodžio rodyklės turbūt tą vieną rytinę valandą sukasi dvigubai greičiau nei įprastai. Ir savaime suprantama, kad pusryčiams laiko nebelieka. Darbe bandau gurgiantį pilvuką apgauti kava, kažkur nugvelbtu šokolado gabalėliu ar dar kokia nesąmone. Artėjant pietums praktiškai haliucinuoju riebias spurgas. Aha, taip būdavo laaabai senais dar priešistoriniais laikais (prieš kokias porą savaičių), kol neėmiau vienąsyk ir nepasigaminau košės-makalošės-savo-draugo. Ji mane apsaugo nuo baisių nesveikų pagundų ir padeda oriai išlaukti pietų. Be gurgesių. Ir dar, ir dar: košėje paderinti ingredientai 0 kraujo grupei (chi chi, vėl prisiminiau) - ypatingai naudingos džiovintos slyvos, figos, graikiniai riešutai, neutralūs miežių ir avižų dribsniai, razinos. Dar pasibarstau maltų linų sėmenų, nes skaičiau, kad nuo jų plaukai ima blizgėti, o vaistininkė sakė, kad jie suteikia sotumo jausmą. Ir dar įberiu pusę šaukštelio ajurvedinio prieskonių mišinio.

Vienai porcijai prireiks:

3 šaukštų avižų dribsnių
3 šaukštų miežinių dribsnių
1 džiovintos slyvos, supjaustytos gabaliukais
1 džiovintos figos, supjaustytos gabaliukais
2 graikinių riešutų, sukapotų
0,5 stiklinės verdančio vandens

Visus ingredientus sumaišome dubenėlyje ir užpilame verdančiu vandeniu.
Paliekame 10-15 minučių (kaip tik laikas dušui).
Košė turi sugerti vandenį ir išbrinkti.
Užbarstome linų sėmenis ir ajurvedinius priekonius, išmaišome.
Tada galima užpilti jogurtu, sultimis ar įmaišyti uogienės, nuo nuotaikos priklauso.

Viskas, skanaus!




2009 m. liepos 12 d., sekmadienis

MORKŲ TORTAS

- Buvai visiškai teisus, - pareiškė Triušis kruopščiai jį apžiūrinėdamas. Tai esi tu. Malonu tave matyti.
- O kaip manei, kas ten buvo?
- Matai, nebuvau visiškai tikras. Žinai, kaip Girioje būna. Negali bet ko įsileisti į namus. Tenka būti labai apdairiam... O ką jei mes šio bei to užkrimstume?
(A.A. Milne "Pūkuotuko pasaulis")

Vienam morkų tortui prireiks:
(receptas iš čia)

tešlai:
1 stiklinės paskrundintų ir sukapotų graikinių riešutų
2 stiklinių smulkiai sutarkuotų morkų
2 stiklinių miltų
1 šaukštelio sodos
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
0,5 šaukštelio druskos
1,5 šaukštelio cinamono
4 kiaušinių
1 stiklinės cukraus
1 stiklinės aliejaus
1,5 stiklinės susmulkintų konservuotų ananasų be skysčio
2 šaukštelių vanilės esencijos
Dubenyje sumaišome miltus, sodą, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.
Kitame dideliame dubenyje elekriniu mikseriu išplakame kiaušinius, po truputį pilame cukrų ir plakame iki baltumo. Tolygia srove supilame aliejų, įplakame ananasus ir vanilę.
Į gautą masę pilame miltus ir trumpai maišome, tik kol susimaišo. Įmaišome morkas ir riešutus.
Tešlą padalijame po lygiai į dvi apvalias kepimo skardas, pateptas riebalais ir išklotas kepimo popieriumi.
Kepame prikaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje apie 1 valandą.
Iškepusius ištraukiame, palaukiame 15 minučių, kol pravėsta, tada išimame iš skardų ir aptepame kremu.

kremui:
0,25 stiklinės supjaustyto kubeliais sviesto
1,5 puodelio kreminio (ne lydyto!) sūrio
1,5 puodelio persijotos cukraus pudros
1 šaukštelio vanilės esencijos
nutarkuotos vienos citrinos žievelės
Elekriniu mikseriu suplakame sūrį su sviestu, kol nelieka gumbelių.
Įplakame cukraus pudrą, citrinos žievelę ir vanilę.

-Oi! - sukliko Pūkuotukas. Nekankik!
-Faktas, - nutarė Triušis, - būsi įstrigęs.
-Viskas nuo to,- piktai tarė Pūkuotukas, kad paradinės durys yra nepakankamai plačios.
- Viskas nuo to, - rūsčiai atšovė Triušis, - kad per daug valgoma.
(A.A. Milne "Pūkuotuko pasaulis")


2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

VALGOM SICILIJĄ


Berods pagaliau sugrižau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Žinot tą būseną, kai po itin pasisekusios kelionės dar keletą dienų po grįžimo gyveni svaigiuose prisiminimuose, o prabudus ryte kelias sekundes atrodo, jog atostogos tebesitęsia...
Dar prieš išvažiuojant degu noru kuo greičiau įsisukti į sicilietišką virtuvę, nes dėka brangiausiojo, lonely planet, skaniai.lt ir keleto kitų šaltinių žinau, kad Sicilijoje manęs laukia tikra puota (kraujo grupių brėdą atidėjau iki grįžimo).
Sicilija sužavi jaukumu, svetingumu, ramybe, bet labiausiai nustebina tai, kad dėl ypatingos atmosferos užsimirštu esanti Italijoje, Europoje, o kartais ir XXI amžiuje.
Štai Sirakūzų miestukas, atsiradęs dar prieš mūsų erą, nukelia į antikinės Graikijos laikus. Beje, tuomet šis miestas buvo toks galingas, kad net patys Atėnai jo pabūgo, o dabar tai žavus ramiai snūduriuojatis senučiukas.

Vis tik vakarais Sicilija yra nesumaišomai itališka. Atslūgus kaitrai, visos gatvelės užsipildo staliukais ir apie 9 valandą savo puodų dangčius praveria šeimyninis verslas. Puošnios siciliečių šeimos oriai traukia savo kasdieninės itališkos trijų-valandų-trijų-patiekalų+desertas-vakarienės.
Gyvybingoje ant lavos pastatytoje Katanijoje surandame lonely planet rekomenduotą Via Coppola (Via Coppola 39, Katanija) piceriją, kurioje ragaujame ... atspėjote, picas! Nuotraukoje puikuojasi garduolė su mozzarella, prosciutto kumpiu ir mascarpone sūrio bei pistacijų padažu.

O, beje, picą su panašiais ingredientais mačiau Vilniuje, Il Siciliano restorano (Vilniaus g. 21) meniu, bet neragavau. Reiks kada pabandyti.
Dar Katanijoje apsilankome Trattoria La Paglia (Via Pardo 23). Visiškai paprastutė valgyklėlė, prisišliejusi prie žvejų turgelio, tačau visi produktai šviežut šviežutėliai. Nuotraukoje: vino della casa (kiekvieno restorano vis kitoks namų vynas, įperkamas ir paprastai gardus), pane (duona) ir antipasčiai: beccafico (šviežia paskrudita kimšta sardinėlė) ir caponata (šaltos baklažanų, pomidorų, alyvuogių, kaparėlių salotos).

Šurmuliuojančiame Palerme pirmąkart Italijoje pasiseka papietauti! Nuostabi patirtis, nes iki tol maniau, kad italai tik pusryčiauja ir tada jau vakarieniauuuuuja. Taigi, užtaikome į savitarnos tratoriją Basile Pasquale (Via Bara All'olivella 76, Palermas), kuri visiškai sausakimša ir praktiškai už dyką primaitina skaniausiu maistu. Įvairių užkandžių lėkštė, bolognese spagečiai (skaniausi ever), duona, alus ir saldžiausio arbūzo riekė tekainuoja nepilnus 10 eurų.

Nežinia kodėl, bet čia man susirodo kažkaip tikriau ir skaniau nei prabangiame lėto maisto restorane Trapanyje. Tačiau būtent Trapanyje valgiau skaniausią visoje Sicilijoje cannoli (Ignazio Benivegna, Via Manzonni 99, Trapani).

Vilniuje Il Siciliano restorane irgi yra cannoli, bet man sakė, kad jis neskanus ir visiškai nepanašus į sicilietišką. Pati nebandžiau.
Noto miestelio bažnyčių persikinio švytėjimo pažadintą smaližiavimo karštinę malšiname skaniausiais visame pasaulyje ledais kavinėje Caffe Costanzo (Via S. Spaventa 7/9, Noto). Jie tokie nerealūs, kad dingsta net nespėjus nufotografuoti. Čia ne tie ledai, bet pastebėkite išimtinai sicilietišką niuansą - ledai ne vaflyje, o bandelėje. Niekur kitur to nerasite.

Reziumuojant:
1) labai rekomenduoju aplankyti Siciliją. Sicilija ar Sardinija? Sicilijoj smagiau.
2)patariu aplenkti Taorminą, nes ji labai supopsinta, nerealiai brangi, o architektūrinį grožį užgožia parduotuvės ir turgeliai. Prie viso to - dar ir nepraeinamos minios turistų.
3) traukiniais pasitikėti neverta, mes iš trijų dviejų nesulaukėm, trečias vėlavo valandą.
4) italų kalbos pagrindai (buon giorno, per favore, grazie) ir šypsena atveria visas duris.
5) lonely planet labai padeda kokybiškai išleisti pinigiuką.