2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

MOLIŪGŲ PYRAGAS

          Kai į langą barbena lietus, o už lango - pilki blėstančių prisiminimų apie vasarą šešėliai, būtina traukti ryškiaspalvius botus braidymui po balas, o grįžus pasitiekti garuojantį gardų pyragas. Karštas ir geltonas, beveik kaip atostogaujanti saulė. O jau skanus... Na ir toks tinginukams pritaikytas, tik tekšt-plekšt ir gatava.

Jums prireiks:
pakelio sluoksniuotos bemielės tešlos
2 stiklinių virto ir sutrinto moliūgo
3 kiaušinių
1/2 stiklinės grietinėlės
1/2 stiklinės rudojo cukraus
1 šaukštelio malto cinamono
1/2 šaukštelio malto imbiero
1/4 šaukštelio malto muskato
1/2 šaukštelio druskos

Skardą išklojame tešla.
Dubenėlyje suplakame kiaušinius, dedame visus likusius ingredientus, gerai išmaišome.
Gautą masę pilame į paruoštą skardą su tešla, kepame prikaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje 45-55 minutes, kol tešla paskrunda, o įdaras sukietėja.
Viskas, skanaus!

2010 m. rugsėjo 17 d., penktadienis

SALDŪS IR SULTINGI KUKURŪZAI



Kai Kalvarijų turguje pas begaaaaalo malonią ūkininkų šeimyną pamačiau auksines burbuoles, sugrįžo prisiminimai apie pirmąkart ragautą kukurūzą saulėtame Koh Samui paplūdimyje. Burnoje tarsi pajutau dūmo ir dieviškų prieskonių pagardintą saldumą. Negalėjau atsilaikyti šiems kerams, nors žalio suopračio neturėjau, kaip ruošiama ši daržovė. Čia man pagelbėjo Sparnuočio išsamus įrašas apie kukurūzus. Pasitelkusi dar kelias gudrybes bei šį receptą mėgavausi puikiai pavykusiu kukurūzu. O jei dar jį pagrilinti ir pabarstyti čili pipiriukais, gal... tai... būtų... TAS... skonis... Tad kol dar yra galimybė nudžiauti šviežią lietuvišką kukurūzą, siūlau ir jums nežiopsoti ir būtinai paragauti šį gardumyną.

Jums prireiks:
2 kukurūzų burbuolių
1 stiklinės pieno
3 šaukštų cukraus
1 šaukštelio sviesto
1/2 šaukštelio druskos

Į didelį puodą pilame daug vandens, pieną, cukrų ir užverdame.
Užvirus sumažiname ugnį, dedame kukurūzus ir paverdame 7-8 minutes.
Išgriebiame, patepame sviestuku, pabarstome druska ir graužiame.
Skanaus! 


2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

MEKSIKIETIŠKA KEPENĖLIŲ SRIUBA


          Visai nesunkiai įsivaizduoju, kaip mažame Meksikalio šeimos restoranėlyje Lupita atneša garuojančią lėkštę būtent tokios sriubos, ir jos paragavus paaiškėja, kodėl čia sausakimšas. Tiesa, šis neišvaizdus viralas gerokai skiriasi nuo man įprasto meksikietiškos virtuvės įvaizdžio - spalvinga, aštru, trašku... Bet tam yra paprastas paaiškinimas - anot Wikipedios, šios šalies patiekalų ypatumai priklauso nuo regiono, ir, pavyzdžiui, šiaurinėje Meksikos dalyje, kur plyti ganyklos, daugiausia ruošiami mėsos patiekalai. Tad tebūnie tai kepenėlių sriuba iš Meksikalio šeimos restoranėlio - nei spalvinga, nei aštri, tačiau labai labai labai naminė, nors ir gaminta pagal restorano receptą. Receptą, šiek tiek prisitaikiusi sau, naudojau iš čia. Beje, prieš metus mane buvo patraukę į populiaresnę meksikietiškąją pusę:)


Jums prireiks:
600 g kepenėlių
1 šaukštelio miltų
1/2 stiklinės raudono vyno
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
2 puodelių sultinio
2 skiltelių česnako
1 svogūno, perpjauto per pusę
druskos ir pipirų
1 šaukštelio kapotų petražolių

Didelėje keptuvėje užverdame nuplautas kepenėles, pusę svogūno ir česnakus, verdame apie 20 minučių.
Nupilame vandenį, 1/4 kepenėlių  sukapojame ir atidedame.
3/4 kepenėlių užpilame sultiniu bei suplakame blenderyje.
Likusią pusę svogūno sukapojame, dedame miltus ir kepame maišydami, kol svogūnai pagelsta.
Užpilame sultinio ir kepenėlių masę, dedame druskos ir pipirų.
Užverdame, pilame vyną, dedame kapotas kepenėles ir petražoles, šiek tiek pakaitiname.
Viskas, skanaus!