Deja, šiandien recepto išduoti negaliu. Neišduosiu, nes jo dar neturiu. Ir stipriai viliuosi, kad neklystu sakydama "dar". Tačiau dabar pat atiduočiau pusę gyvenimo už jį. Kaip jaučiasi žmogus, suvokęs, kad yra toks vertingas, jog kažkas pasiruošęs išpildyti, regis, neįtikimiausius jo reikalavimus? Kas dedasi jo širdyje ir galvoje? Spėju, jog tai be proto svaiginantis jausmas. Ir nenusakomai įkvepiantis. Linkiu ir sau, ir jums jį būtinai patirti. O svarbiausia viską daryti, kad jį užsidirbtume. Ir mėgautis procesu:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą